Pareiškėjas ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai suabejojo nagrinėdamas bylą dėl išlaidų, susidariusių šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylą nagrinėjančiam teismui kreipusis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, atlyginimo.

Ginčydamas minėtos Civilinio proceso kodekso nuostatos atitiktį Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai (teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai), konstituciniam teisingumo principui, pareiškėjas remiasi oficialiąja konstitucine doktrina, pagal kurią konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas.

Pareiškėjo vertinimu, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas civiliniame procese taikant taisyklę „pralaimėtojas moka“, yra sudedamoji teismo procesinio sprendimo dalis. Todėl pareiškėjas teigia, kad ginčijamas teisinis reguliavimas iš dalies (dėl bylinėjimosi išlaidų nepaskirstymo) apriboja teismo galimybę priimti savo turiniu teisingą sprendimą, kuriuo būtų realiai apsaugomos žmogaus teisės ir laisvės.

Pareiškėjo manymu, minėta Civilinio proceso kodekso nuostata prieštarauja ir Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjas teigia, kad bylinėjimosi išlaidų, susidariusių dėl teismo kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, nepaskirstymas proceso dalyviams gali būti reali kliūtis subjektams siekti teisminės pažeistų interesų gynybos. Ginčijamas teisinis reguliavimas, pagal kurį dalis bylinėjimosi išlaidų asmeniui, net ir teismui patvirtinus jo reikalavimų pagrįstumą, nėra atlygintinos, teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą daro mažiau patrauklų, suvaržytą.

Posėdžio tiesioginę transliaciją galima stebėti internetu, Konstitucinio Teismo svetainėje paspaudus nuorodą www.lrkt.lt.

Prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/~prasymai/21_2017.htm