Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Baigiamieji aktai

Konstitucinis Teismas: įstatymų leidėjas, nustatydamas reikalavimą, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašytų advokatas, privalo atsižvelgti į proceso atnaujinimo pagrindų teisinę prigimtį

2022-02-10

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija) (toliau – ABTĮ) 158 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal ją fizinio asmens, neturinčio aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas visais šiame įstatyme įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais, įstatymų leidėjui neatsižvelgus į šiame įstatyme įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų teisinės prigimties skirtumus, išskyrus tiek, kiek toks reikalavimas nustatytas surašyti prašymui dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktuose nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.

Pareiškėja savo konstitucinių teisių pažeidimą siejo su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, kuria pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 („sprendimas ar nutartis yra be motyvų“) ir 10 („jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį“) punktus atsisakyta priimti, pareiškėjai nepašalinus trūkumų – pareiškėja  nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašė ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantis asmuo.

Spręsdamas dėl ABTĮ 158 straipsnio 2 dalies atitikties Konstitucijai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 109 straipsnio 1 dalį, aiškinamą kartu su inter alia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiu teisingumo principu, vykdant teisingumą priimtų ir įsiteisėjusių, t. y. res judicata galią įgijusių, teismo sprendimų privalomumas yra konstitucinė vertybė. Tai, be kita ko, reiškia, kad bet kokia vykdant teisingumą priimtų ir įsiteisėjusių teismo sprendimų patikra galima tik ypač retais, išimtiniais, atvejais, kai tai būtina siekiant, be kita ko, užtikrinti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves, paaiškėjus tam tikroms esminėms aplinkybėms, sudarančioms prielaidas kilti abejonėms dėl konkrečioje byloje įvykdžius teisingumą priimto teismo sprendimo teisingumo. Konstituciją aiškinant kitaip (t. y. taip, esą įsiteisėjusių teismo sprendimų patikra galima ne tik ypač retais, išimtiniais, atvejais), būtų sudarytos prielaidos ne tik paneigti konstitucinę teisingumo sampratą, vykdant teisingumą priimtų ir įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumą, bet ir pakirsti teisės subjektų pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, įstatymų leidėjas įstatyme gali nustatyti tam tikrus išimtinius atvejus, kada galėtų būti atnaujinama įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigta byla (jos procesas). Tai nustatydamas jis turi diskreciją, kurią įgyvendindamas privalo paisyti Konstitucijos, be kita ko, jos suponuojamo reikalavimo, kad įsiteisėjusių teismo sprendimų patikra būtų galima tik ypač retais, išimtiniais, atvejais.

Taigi, įstatymų leidėjui įstatyme nustačius išimtinius atvejus, kada galėtų būti atnaujinama įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigta byla (jos procesas), iš Konstitucijos, be kita ko, jos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų, jam kyla pareiga nustatyti bylos (jos proceso) atnaujinimo tvarką, be kita ko, sąlygas, kuriomis paduodamas prašymas atnaujinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtą bylą (jos procesą), kaip antai nustatyti reikalavimus asmenims, kurie gali surašyti prašymą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo. Jas nustatydamas, be kita ko, įtvirtindamas reikalavimus asmenims, kurie gali surašyti prašymą dėl proceso atnaujinimo, įstatymų leidėjas, viena vertus, negali sudaryti prielaidų pažeisti Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų suponuojamos nuostatos, kad įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumas yra konstitucinė vertybė, o užbaigtos bylos (jos proceso) atnaujinimas galimas tik ypač retais, išimtiniais, atvejais, ir kartu, kita vertus, negali dirbtinai suvaržyti, nepagrįstai pasunkinti asmens teisės išimtiniais atvejais kreiptis į teismą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo, esant įstatyme nurodytiems bylos (jos proceso) atnaujinimo pagrindams, įgyvendinimo.

Šiame kontekste Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus, įstatymų leidėjas, atsižvelgęs į išimtinės procesinės priemonės – įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtos bylos (jos proceso) atnaujinimo paskirtį, įstatyme nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtos bylos (jos proceso) atnaujinimo pagrindų teisinės prigimties skirtumus, privalo, be kita ko, diferencijuoti reikalavimus asmenims, kurie gali surašyti prašymą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo.

Todėl tais atvejais, kai prašymas dėl konkrečios bylos (jos proceso) atnaujinimo grindžiamas įstatyme įtvirtintais bylos (jos proceso) atnaujinimo pagrindais, susijusiais, be kita ko, su itin sudėtingais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais ar būtinybe užtikrinti vienodos teismų praktikos formavimą, įstatymų leidėjas gali nustatyti reikalavimą, kad prašymą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo surašytų advokatas. Tačiau įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo asmens teisės išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais kreiptis į teismą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo įgyvendinimas būtų nepagrįstai pasunkinamas tais atvejais, kai asmuo minėtą teisę galėtų veiksmingai įgyvendinti ir be advokato pagalbos (kaip antai tada, kai paaiškėja nagrinėjant konkrečią bylą padaryti procesiniai pažeidimai).

Konstitucinis Teismas nurodė, kad ABTĮ įtvirtintas proceso atnaujinimas – išimtinis administracinio proceso institutas, kuriuo sprendžiama dėl įsiteisėjusiu, todėl privalomu vykdyti teismo sprendimu ar nutartimi užbaigtos bylos proceso atnaujinimo. Remiantis ABTĮ nuostatomis, procesas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais, laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, be kita ko, tik įvykdžius prašymams dėl proceso atnaujinimo keliamus reikalavimus (kaip antai prie prašymo atnaujinti procesą pridėjus įrodymus, patvirtinančius prašymą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją, prašyme nurodžius proceso atnaujinimo motyvus, prašymo esmę, prie prašymo pridėjus proceso atnaujinimo pagrindo buvimą pagrindžiančius įrodymus). Atnaujinus procesą ir bylą išnagrinėjus iš naujo, teismas, be kita ko, gali pakeisti apskųstą teismo sprendimą arba nutartį ar jį (ją) panaikinti ir priimti naują sprendimą ar nutartį.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog ginčytą teisinį reguliavimą nustačiusioje ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo tik tam tikros kvalifikacijos teisininkai – advokatai arba kiti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys (išskyrus nurodytas išimtis). Ji taikoma visų ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų, kurių teisinė prigimtis yra skirtinga, atžvilgiu: tiek prašant atnaujinti procesą remiantis proceso atnaujinimo pagrindais, susijusiais su teismų sprendimais, kuriais nustatomos tam tikros bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, kontekste reikšmingos aplinkybės, tiek prašant atnaujinti procesą, kai panaikinamas kaip neteisėtas individualus teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą (3–5, 11 punktai), tiek prašant atnaujinti procesą, kai nesilaikoma tam tikrų procesinių reikalavimų byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi (6, 7, 9 punktai), t. y. kai proceso atnaujinimas siejamas su tam tikromis nustatytomis ar paaiškėjusiomis akivaizdžiomis aplinkybėmis, taip pat ir prašant atnaujinti procesą kitais proceso atnaujinimo pagrindais, be kita ko, susijusiais su sudėtingais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais arba su būtinybe užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (10, 12 punktai). Neįvykdžius šio ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo, kad prašymą surašytų advokatas (išskyrus nurodytas išimtis), prašymas dėl proceso negalėtų būti priimamas ir atitinkamai procesas negalėtų būti atnaujinamas.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, įstatyme nustatydamas reikalavimus asmenims, kurie gali surašyti prašymą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo, privalo juos diferencijuoti, atsižvelgdamas, be kita ko, į įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtos bylos (jos proceso) atnaujinimo pagrindų teisinės prigimties skirtumus. Taigi įstatymų leidėjas kai kuriais atvejais, įvertinęs konkrečių proceso atnaujinimo pagrindų teisinę prigimtį, įstatyme gali nustatyti reikalavimą, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašytų advokatas, o kitais atvejais tokio reikalavimo negali nustatyti.

Šiame kontekste Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktuose įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai sietini su sudėtingais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais – procesas gali būti atnaujinamas tik tais atvejais, kai yra padarytas materialiosios teisės normų pažeidimas, tačiau ne bet koks, o tik esminis, ir tik jeigu toks pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo ar nutarties priėmimui, – arba su viešojo intereso suponuojama būtinybe užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (pavyzdžiui, tais atvejais, kai skundžiamame sprendime teismas nukrypo nuo jau suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos arba ji ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda).

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad prašymui dėl proceso atnaujinimo surašyti ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktuose nurodytais pagrindais reikalinga aukšta teisinė kvalifikacija ir atitinkami teisinio darbo įgūdžiai, padedantys nustatyti ne tik tai, ar padarytas materialiosios teisės pažeidimas, bet ir tai, ar jis galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat nustatyti, ar tam tikroje byloje, priimant ją užbaigiantį teismo sprendimą ar nutartį, nebuvo nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, ar ta praktika nėra prieštaringa, ir dėl to pateikti išsamius teisinius argumentus.

Vadinasi, įstatymų leidėjas, ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatydamas reikalavimą, kad, be kita ko, fizinio asmens, neturinčio aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, prašymą dėl proceso atnaujinimo surašytų tik tam tikros kvalifikacijos teisininkai – advokatai arba kiti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys (išskyrus nurodytas išimtis), kai procesą prašoma atnaujinti ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ar 12 punkte nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, tinkamai įgyvendino Konstitucijos suponuojamą savo diskreciją įstatyme įtvirtinti reikalavimus asmenims, kurie gali surašyti prašymą dėl proceso atnaujinimo, be kita ko, atsižvelgė į ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktuose įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų teisinę prigimtį – į tai, kad jie susiję su itin sudėtingais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais arba su viešojo intereso suponuojama būtinybe užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Taigi ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu ginčytu teisiniu reguliavimu nebuvo sudaryta prielaidų nepagrįstai pasunkinti asmens teisės kreiptis į teismą dėl bylos (jos proceso) atnaujinimo įgyvendinimą, kai procesą prašoma atnaujinti ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ar 12 punkte nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

Kartu Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad įstatymų leidėjas, įgyvendindamas savo diskreciją nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi užbaigtos bylos proceso atnaujinimo pagrindus, atsižvelgęs į konkrečių proceso atnaujinimo pagrindų teisinę prigimtį ir jų ypatumus, gali nustatyti reikalavimą, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašytų advokatas, ir kitais nei ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktuose nurodytais atvejais.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje nustatytame baigtiniame pagrindų, kuriais gali būti atnaujinamas procesas administracinėse bylose, sąraše yra įtvirtinti ir kiti proceso atnaujinimo pagrindai, kaip antai: pagrindai, susiję su tam tikromis teismų sprendimuose (nuosprendžiuose) nustatytomis aplinkybėmis, reikšmingomis bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, kontekste, taip pat su individualaus teisės akto, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą, panaikinimu kaip neteisėto (3–5, 11 punktai); pagrindai, susiję su tam tikrų procesinių reikalavimų nesilaikymu bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, kontekste (6, 7, 9 punktai); pagrindas, susijęs su atitinkamu Konstitucinio Teismo baigiamuoju aktu, priimtu asmeniui pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį ginant savo pažeistas konstitucines teises ar laisves (13 punktas).

Taigi ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje nustatyti, be kita ko, ir tokie proceso atnaujinimo pagrindai, kurie sietini su tam tikromis nustatytomis ar paaiškėjusiomis akivaizdžiomis aplinkybėmis: kai teismai nustato įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi užbaigtai bylai reikšmingas aplinkybes (be kita ko, nustatomi žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, nusikalstami proceso dalyvių, liudytojo, specialisto, eksperto ar vertėjo veiksmai), panaikinamas kaip neteisėtas individualus teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą, arba paaiškėja akivaizdūs procesinių reikalavimų pažeidimai (be kita ko, paaiškėjus, kad viena iš proceso šalių proceso metu buvo neveiksni tam tikroje srityje ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą, arba kai sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų). Įvertinęs šių proceso atnaujinimo pagrindų ypatumus, Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad jų buvimui pagrįsti nebūtina aukšta teisinė kvalifikacija ir atitinkami teisinio darbo įgūdžiai. Vadinasi, tokiais akivaizdžiais atvejais prašymas dėl proceso atnaujinimo (be kita ko, jame nurodant proceso atnaujinimo motyvus, prašymo esmę) galėtų būti surašomas ir nepasitelkiant advokato.

Konstitucinis Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 13 punkte yra nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas, susijęs su atitinkamu Konstitucinio Teismo baigiamuoju aktu, priimtu asmeniui pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį ginant savo pažeistas konstitucines teises ar laisves.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistų asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo – tai Konstitucinio Teismo pagal individualų konstitucinį skundą išnagrinėtoje konstitucinės justicijos byloje priimtas sprendimas, kuriuo konstatuota, kad atitinkamas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui).

Taigi įstatymų leidėjas, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatydamas minėtą įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi užbaigtos bylos proceso atnaujinimo pagrindą, įgyvendino jam iš Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalies kylančią pareigą įstatyme įtvirtinti joje nustatytą bylos (jos) proceso atnaujinimo pagrindą.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tokiu atveju, kai Konstitucinis Teismas pagal individualų konstitucinį skundą išnagrinėtoje konstitucinės justicijos byloje jau yra priėmęs sprendimą, kuriuo konstatuota, kad teisės aktas (jo dalis), kurio pagrindu priimtas prašomoje atnaujinti byloje (jos procese) nagrinėjimo dalyku buvęs sprendimas, prieštarauja Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), t. y. Konstitucinis Teismas jau yra nustatęs atitinkamo teisės akto (jo dalies) prieštaravimą Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), tai pagal Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalį yra pagrindas atnaujinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi užbaigtos bylos procesą. Vadinasi, tokiu atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo (be kita ko, jame nurodant proceso atnaujinimo motyvus, prašymo esmę) galėtų būti surašomas ir nepasitelkiant advokato.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, šioje konstitucinės justicijos byloje ginčytoje ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje įtvirtinęs bendrą taisyklę, jog, be kita ko, fizinio asmens, neturinčio aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo tik tam tikros kvalifikacijos teisininkai – advokatai arba kiti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys, kuri taikytina ir visų kitų ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje  įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų (išskyrus šios dalies 10, 12 punktuose įtvirtintus proceso atnaujinimo pagrindus) atžvilgiu, nepaisė iš Konstitucijos, be kita ko, jos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų, kylančios pareigos, atsižvelgus į proceso atnaujinimo kaip išimtinės procesinės priemonės paskirtį, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje nustatytų kitų proceso atnaujinimo pagrindų teisinės prigimties skirtumus (išskyrus šios dalies 10, 12 punktuose įtvirtintus proceso atnaujinimo pagrindus), diferencijuoti reikalavimus asmenims, kurie gali surašyti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Taigi nurodytu ginčytu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas, nustatęs reikalavimą, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo surašytų advokatas ir tais atvejais, kai proceso atnaujinimas siejamas, be kita ko, su tam tikromis nacionalinių teismų nustatytomis ar paaiškėjusiomis akivaizdžiomis aplinkybėmis (kaip antai paaiškėjus, kad nagrinėjant konkrečią bylą padaryti procesiniai pažeidimai), nepaisė iš Konstitucijos kylančio reikalavimo nepagrįstai nepasunkinti asmens teisės kreiptis į teismą dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtos bylos (jos proceso) atnaujinimo įgyvendinimo.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad ABTĮ 158 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal ją fizinio asmens, neturinčio aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, prašymą dėl proceso atnaujinimo surašo advokatas visais šiame įstatyme įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais, įstatymų leidėjui neatsižvelgus į šiame įstatyme įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų teisinės prigimties skirtumus, išskyrus tiek, kiek toks reikalavimas nustatytas surašyti prašymui dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10, 12 punktuose nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.

Tai konstatavęs, Konstitucinis Teismas nutarė toliau netirti ABTĮ 158 straipsnio 2 dalies tiek, kiek nurodyta, atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai.

Visą nutarimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr.https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2613/content.