Baigiamieji aktai

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo ir jį įgyvendinančio Vyriausybės nutarimo nuostatos prieštarauja Konstitucijai

2023-11-07

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 straipsnio 10 dalis (2022 m. birželio 23 d. redakcija) tiek, kiek ja nenustatyta, kaip toliau turėtų būti reguliuojami asmenų, kurie jau buvo pradėję saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo procesą, tačiau dėl šioje dalyje nustatyto saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios ribojimo nebegalėjo šio proceso tęsti, ūkinės veiklos santykiai, prieštarauja Konstitucijos 46 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.

Prieštaraujančiu Konstitucijos 46 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui pripažintas ir Vyriausybės 2023 m. vasario 1 d. nutarimas Nr. 66 „Dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nurodytų saulės šviesos energijos elektrinių plėtros“.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre turi būti oficialiai paskelbtas 2024 m. gegužės 2 d.

Šią konstitucinės justicijos bylą Konstitucinis Teismas nagrinėjo pagal sujungtus pareiškėjų Seimo narių grupės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) prašymus.

Pareiškėjos Seimo narių grupės teigimu, planuojantys įrengti saulės šviesos energijos elektrines asmenys iki ginčyto Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje (2022 m. birželio 23 d. redakcija) nustatyto teisinio reguliavimo priėmimo negalėjo numatyti, kad bus apribota jau pasiekta saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia ir kad asmenims, kurie jau atliko tam tikrus Įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus veiksmus siekdami įrengti saulės šviesos energijos elektrines (kaip antai sudariusiems ketinimų protokolus, pateikusiems prievolių įvykdymo užtikrinimą, investavusiems į saulės šviesos energijos elektrinių statybas), t. y., pareiškėjos nuomone, faktiškai turintiems sutartinių įsipareigojimų ir įgijusiems teisėtų lūkesčių, kad, įvykdę likusias įstatymuose nustatytas sąlygas, jie galės įrengti saulės šviesos energijos elektrines ir prijungti jas prie elektros tinklų, nebebus išduodami leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir prijungimo sąlygos, taip pažeidžiant Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, paneigiant sutarčių laisvės principą, asmenų teisėtus lūkesčius.

Pareiškėjas LVAT pažymi, jog, atsižvelgiant į tai, kad ginčyto teisinio reguliavimo įtvirtinimo metu saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia jau viršijo Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nustatytą 2 GW dydį, ginčytu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos teisinės prielaidos poįstatyminiais teisės aktais ne tik detalizuoti ginčytą nuostatą ar reglamentuoti jos įgyvendinimo tvarką, bet ir nustatyti ribojimus, darančius esminį poveikį valstybės skatinamos saulės šviesos energijos elektrinių ūkinės veiklos vykdytojų ūkinei veiklai, taip pažeidžiant asmenų teisėtus lūkesčius, Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ūkinės veiklos laisvę, nesilaikant atsakingo valdymo principo.

Spręsdamas dėl Įstatymo 13 straipsnio 10 dalies atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių yra viena iš energetikos srityje vykdomų specifinių ūkinių veiklų. Jos plėtra, užtikrinant įvairių atsinaujinančių energijos išteklių šaltinių naudojimą, padeda sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir aplinkos taršą ir taip prisideda prie vieno iš Konstitucijos 54 straipsnio kylančių valstybės veiklos tikslų – rūpinimosi aplinkos apsauga – įgyvendinimo, taip pat didina valstybės energetinį nepriklausomumą, taigi padeda užtikrinti viešąjį interesą.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad Seimas turi plačią diskreciją formuoti valstybės energetikos politiką ir reguliuoti ūkinę veiklą energetikos srityje, be kita ko, nustatyti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių prioritetus. Pagal Konstituciją, be kita ko, jos 46 straipsnio 3 dalį, įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų užtikrintas energetikos sistemos saugumas ir patikimumas. Reguliuodamas elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių ūkinę veiklą, įstatymų leidėjas turi užtikrinti, be kita ko, sklandų elektros energijos tinklų funkcionavimą (elektros energijos gamybos iš įvairių atsinaujinančių energijos išteklių plėtros suderinamumą su elektros energijos tinklų pajėgumais) ir nepertraukiamą elektros energijos tiekimą vartotojams.

Konstitucinis Teismas nutarime taip pat pažymėjo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 46 straipsnį, nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus galima tik įstatymu, taigi ir esminės elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių plėtros sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį šiai ūkinei veiklai, taip pat turi būti nustatyti įstatymu.

Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nustatęs saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios ribojimą (ši galia negali viršyti 2 GW) ir laikinai sustabdęs saulės šviesos energijos elektrinių plėtrą (iki tol, kol, Vyriausybės įgaliotai institucijai atlikus technologinį ir ekonominį saulės šviesos energijos elektrinių plėtros vertinimą ir pateikus Vyriausybei pasiūlymą dėl tolesnės saulės šviesos energijos elektrinių plėtros, bus nuspręsta dėl tolesnės šių elektrinių plėtros) įstatymų leidėjas siekė užtikrinti viešąjį interesą – Lietuvoje neįprastai greitai augant saulės šviesos energijos elektrinių numatomai įrengtajai galiai ir dėl to kilus rizikai, kad Lietuvos elektros energetikos sistema bus perpildyta šia technologija, buvo siekiama užtikrinti patikimą ir saugų elektros energijos tinklo funkcionavimą ir nepertraukiamą elektros energijos tiekimą, taip pat užtikrinti darnią įvairių atsinaujinančių energijos išteklių technologijų plėtrą, sudarant sąlygas visiems ūkio subjektams plėtoti atsinaujinančios energetikos projektus ir taip didinti elektros energijos tinklo efektyvumą.

Tačiau, kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, ginčytu teisiniu reguliavimu nustatęs saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios ribojimą tuo metu, kai saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia jau viršijo jame įtvirtintą 2 GW ribą, įstatymų leidėjas nei ginčytoje Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje, nei kitose Įstatymo nuostatose nenustatė, ką daryti su saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios perviršiu, t. y. kaip toliau turi būti vykdoma asmenų, kurie jau buvo pradėję saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo procesą (be kita ko, buvo parengę ir suderinę plėtros projektus, jei jie reikalingi, pasirašę ketinimų protokolus, pateikę prievolių įvykdymo užtikrinimą), tačiau dėl nustatyto ribojimo nebegalėjo šio proceso tęsti, ūkinė veikla – ginčytu teisiniu reguliavimu nenustatyta, ar tokie asmenys galės, jei taip, – kokiomis sąlygomis, užbaigti pradėtą saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo procesą.

Pagal Konstituciją, be kita ko, jos 46 straipsnį, tai, ar asmenys, kurie jau buvo pradėję saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo procesą, galės jį tęsti, taip pat kokiomis sąlygomis ar kokiems apribojimams esant bus galima tai daryti, yra esminės šios energetikos srityje vykdomos specifinės ūkinės veiklos sąlygos, darančios esminį poveikį šiai ūkinei veiklai.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nenustatęs, kaip toliau bus vykdoma asmenų, kurie jau buvo pradėję saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo procesą, tačiau dėl šioje dalyje nustatyto saulės šviesos energijos elektrinių suminės įrengtosios galios ribojimo nebegalėjo šio proceso tęsti, ūkinė veikla, įstatymų leidėjas nesilaikė iš Konstitucijos, be kita ko, jos 46 straipsnio, konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančio reikalavimo esmines elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių plėtros sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį šiai ūkinei veiklai, nustatyti įstatymu. Taip buvo sudarytos prielaidos pažeisti asmenų, kurie jau buvo pradėję saulės šviesos energijos elektrinių įrengimo procesą, teisėtus lūkesčius, kilti teisiniam neaiškumui ir netikrumui, taigi nesilaikyta ir atsakingo valdymo principo.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad jis, nustatęs, jog Konstitucijai prieštarauja Konstitucinio Teismo kompetencijai priskirto tirti poįstatyminio teisės akto, kuriuo įgyvendinamos konstitucinės justicijos byloje ginčijamo įstatymo nuostatos, privalo tai konstatuoti.

Vyriausybė 2023 m. vasario 1 d., vadovaudamasi Įstatymo 13 straipsnio 10 dalimi ir gavusi technologinį ir ekonominį saulės šviesos energijos elektrinių plėtros vertinimą, atliktą atsižvelgus į tai, kad saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia yra pasiekusi 2 GW, priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nurodytų saulės šviesos energijos elektrinių plėtros“ (toliau – Vyriausybės 2023 m. vasario 1 d. nutarimas), kuriame, be kita ko, nutarė, kad galima tolesnė, viršijant 2 GW, saulės šviesos energijos elektrinių, kurioms taikomas ginčytas Įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, plėtra, taip pat nustatė šios plėtros sąlygas – ji vykdoma taikant elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba eksploatavimo apribojimus.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Vyriausybės 2023 m. vasario 1 d. nutarime nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį galima tolesnė, viršijant 2 GW, saulės šviesos energijos elektrinių plėtra, konkuruoja su nustatytuoju Įstatyme, pagal kurį saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, o jai pasiekus 2 GW neišduodamos išankstinės prisijungimo sąlygos, prijungimo sąlygos ir nepasirašomi ketinimų protokolai. Taigi juo nepaisyta iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kylančio reikalavimo paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, pagal kurią, be kita ko, poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad nors pagal Elektros energetikos įstatymą galimi tam tikri prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai, susiję su prie tinklo prijungtų elektrinių patiekiamos į elektros tinklą galios nevienalaikiškumu, tai, kad būtent tokie apribojimai turi būti taikomi tolesnei, viršijant 2 GW, saulės šviesos energijos elektrinių plėtrai, taip pat tai, kad apskritai turi vykti tolesnė saulės šviesos energijos elektrinių plėtra (ir ji turi vykti taikant apribojimus), yra nustatyta Vyriausybės 2023 m. vasario 1 d. nutarime. Taigi ne įstatymų leidėjas, o Vyriausybė nusprendė, kad galima tolesnė, viršijant 2 GW, saulės šviesos energijos elektrinių plėtra, ir nustatė, kokiomis sąlygomis ji turi vykti. 

Vadinasi, Vyriausybės 2023 m. vasario 1 d. nutarime yra įtvirtintos esminės elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių plėtros sąlygos, darančios esminį poveikį šiai ūkinei veiklai, kurios, kaip minėta, pagal Konstituciją, be kita ko, jos 46 straipsnį, turi būti nustatytos įstatymu.

Taigi Konstitucinis Teismas konstatavo, kad minėtu Vyriausybės 2023 m. vasario 1 d. nutarime nustatytu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos, be kita ko, jos 46 straipsnio kylančio reikalavimo esmines elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių plėtros sąlygas, darančias esminį poveikį šiai ūkinei veiklai, nustatyti įstatymu, taip pat iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kylančio reikalavimo paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, pagal kurią draudžiama poįstatyminiais aktais reguliuoti tuos teisinius santykius, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais.

Visą nutarimo tekstus galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr.https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2914/content .