LRKT 30
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienos

Žodinio proceso tvarka pradedama nagrinėti byla pagal prašymą įvertinti kai kurių Žvalgybos kontrolierių ir Seimo kontrolierių įstatymų nuostatų konstitucingumą

2022-11-29

Konstitucinis Teismas lapkričio 30 d., trečiadienį, 12 val. 30 min. žodinio proceso tvarka pradeda nagrinėti bylą pagal pareiškėjos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, 73 straipsnio 1 dalies nuostatai „[P]iliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai“, šio straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams neprieštarauja Žvalgybos kontrolierių įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 11 straipsnio 3 punktas, 15 straipsnio 1 dalis, Seimo kontrolierių įstatymo 12 straipsnio 2 dalis (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek juose įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pasak pareiškėjos, ribojama Seimo kontrolieriaus konstitucinė funkcija tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo ir ši konstitucinė funkcija, kiek jos vykdymas susijęs su žvalgybos institucijų ir (ar) pareigūnų veikla, perduodama žvalgybos kontrolieriaus kompetencijai.

Į Konstitucinio Teismo posėdį šaukiami pareiškėjos Seimo narių grupės atstovė Seimo narė Agnė Širinskienė ir suinteresuoto asmens Seimo atstovas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Į Konstitucinio Teismo posėdį kviečiami specialistai Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė, Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūnas Nerijus Andriusevičius.

Posėdžio tiesioginę transliaciją galima stebėti internetu, Konstitucinio Teismo svetainėje paspaudus nuorodą www.lrkt.lt.

Pareiškėja, remdamasi Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai, 73 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią Seimo kontrolierių įgaliojimus nustato įstatymas, taip pat oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, susijusiomis su Seimo kontrolierių konstitucine funkcija tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, teigia, kad ši konstitucinė funkcija būdinga tik Seimo kontrolieriams, o įstatymų leidėjui įgyvendinant pagal 73 straipsnio 2 dalį suteiktą diskreciją nustatyti Seimo kontrolierių įgaliojimus tiriant jiems priskirtus tirti skundus turi būti paisoma Konstitucijos ir iš jos kylančių imperatyvų.

Pasak pareiškėjos, ginčijamu Žvalgybos kontrolierių įstatyme, Seimo kontrolierių įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu minėta konstitucinė Seimo kontrolierių funkcija buvo apribota, nes žvalgybos institucijų ir (ar) pareigūnų piktnaudžiavimo ir (ar) biurokratizmo tyrimas pagal piliečių skundus perduotas žvalgybos kontrolieriui, nors tokia įstatymų leidėjo diskrecija Konstitucijoje tiesiogiai nėra įtvirtinta.

Taigi, pasak pareiškėjos, nustatydamas ginčijamą teisinį reguliavimą įstatymų leidėjas plečiamai aiškino Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalyje nustatytą išimtį, kad Seimo kontrolierius netiria skundų tik dėl teisėjų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, ir taip peržengė iš Konstitucijos 73 straipsnio 2 dalies kylančias įstatymų leidėjo diskrecijos ribas, nes Seimo kontrolierių ir žvalgybos kontrolierių funkcijas sureguliavo nepaisydamas Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalies.

Atsižvelgdama į tai, pareiškėja taip pat teigia, kad ginčijamos Žvalgybos kontrolierių įstatymo ir Seimo kontrolierių įstatymo nuostatos tiek, kiek nurodyta, prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 daliai, pagal kurią negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai, taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui, iš kurio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos, be kita ko, reiškiantis, kad įstatymai negali prieštarauti Konstitucijai. Pareiškėjos teigimu, ginčijamas teisinis reguliavimas taip pat neatitinka konstitucinio atsakingo valdymo principo, kuris suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus.

Sprendimo dėl prašymo priėmimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2622/content.