Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienos

Vidaus tarnybos statuto nuostatos, ribojančios asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisę nurodytą laikotarpį būti vidaus tarnybos pareigūnu, prieštaravo (prieštarauja) Konstitucijai

2022-10-20

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Vidaus tarnybos statuto (2018 m. birželio 29 d. redakcija) (toliau – Statutas)  9 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 9 straipsnio 2 dalies (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 3 punktas tiek, kiek juose įtvirtinta nepriekaištingos reputacijos sąlyga buvo (yra) susieta su visomis nusikalstamomis veikomis, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą ir pobūdį ir neatsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą, prieštaravo (prieštarauja) Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šią konstitucinės justicijos bylą Konstitucinis Teismas nagrinėjo pagal du Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymus. Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs dvi administracines bylas dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymų, kuriais, vadovaujantis, be kita ko, Statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pareigūnai atleisti iš vidaus tarnybos, teisėtumo.

Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, pagal Konstituciją, be kita ko, jos 33 straipsnio 1 dalį, 48 straipsnio 1 dalį, įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnybos santykius ir siekdamas konstituciškai pagrįsto tikslo užtikrinti einančių pareigas valstybės tarnyboje asmenų patikimumą, institucijų, kuriose jie dirba, ir visos valstybės tarnybos autoritetą, visuomenės, piliečių pasitikėjimą valstybės tarnybos sistema, gali nustatyti ir tokį su šių asmenų reputacija susijusį stojimo į valstybės tarnybą reikalavimą, pagal kurį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos padarymą atleisti asmenys tam tikrą laiką negalėtų užimti pareigų valstybės tarnyboje. Tačiau nustatant tokį reikalavimą turi būti paisoma Konstitucijos, be kita ko, konstitucinio proporcingumo principo, turi būti atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos, pavojingumą ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, kaip antai į valstybės tarnautojo einamų pareigų valstybės tarnyboje svarbą, jo vykdomų funkcijų ypatumus, jam tenkančią atsakomybę.

Vertindamas ginčyto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas valstybės tarnybos santykius, ginčytame Statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatė tokį siekiančių eiti pareigas valstybės tarnyboje asmenų patikimumą užtikrinantį reikalavimą, susijusį su jų reputacija, pagal kurį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos padarymą atleisti asmenys tam tikrą laiką negalėtų užimti pareigų valstybės tarnyboje. Tokiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas siekė konstituciškai pagrįsto tikslo užtikrinti pareigas valstybės tarnyboje siekiančių eiti asmenų patikimumą, institucijų, kuriose jie dirba, ir visos valstybės tarnybos autoritetą, visuomenės, piliečių pasitikėjimą valstybės tarnybos sistema, be kita ko, užtikrinti, kad pareigų valstybės tarnyboje nustatytą laiką negalėtų užimti asmenys, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti dėl gana pavojingo nusikaltimo, pavyzdžiui, Lietuvos valstybei ar valstybės tarnybai, padarymo, nes dėl tokių asmenų patikimumo gali kilti abejonių.

Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad nors, pagal ginčytą teisinį reguliavimą, asmuo, neatitinkantis šiame punkte nustatytos sąlygos, nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas ribotą laiką – 3 metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos, pagal šį teisinį reguliavimą, statutiniu valstybės pareigūnu negali būti asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už bet kokios nusikalstamos veikos padarymą, nediferencijuojant padarytų veikų pagal pavojingumą ar pobūdį.

Taigi ginčytu teisiniu reguliavimu nustatyta asmens nepriekaištingos reputacijos sąlyga visiems statutiniams valstybės tarnautojams taikoma vienodai, neatsižvelgiant į jų užimamų pareigų svarbą, pobūdį, vykdomų funkcijų ypatumus, jiems tenkančią atsakomybę ir kitas individualias aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendžiant dėl asmens patikimumo ir tinkamumo statutinio valstybės tarnautojo pareigoms užimti.

Be to, pagal ginčytą Statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punktą, asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleidus bet kuriuo iš Baudžiamajame kodekse numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą), t. y. neatsižvelgiant į nusikalstamą veiką padariusio asmens savybes ir valią prisidėti prie nusikalstamos veikos atskleidimo ar kitas aplinkybes, nulėmusias konkretaus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindo taikymą.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai siekiamam teisėtam tikslui užtikrinti valstybės pareigūnų patikimumą, institucijų, kuriose jie dirba, ir visos valstybės tarnybos autoritetą, visuomenės, piliečių pasitikėjimą valstybės tarnybos sistema suvaržytos statutinių valstybės tarnautojų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės už mažiau pavojingų (be kita ko, besiskiriančių kaltės forma, sunkumu) nusikalstamų veikų padarymą, teisė stoti į valstybės tarnybą, taigi ir teisė laisvai pasirinkti darbą.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo nenustatyti didesnių konstitucinės teisės stoti į valstybės tarnybą ribojimų, negu būtina, be kita ko, einančių pareigas valstybės tarnyboje asmenų patikimumui užtikrinti. Tokiu teisiniu reguliavimu taip pat pažeista Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą ir 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog jis, nustatęs, kad Konstitucijai prieštarauja pareiškėjo neginčijamos tuos pačius santykius reguliuojančios nuostatos, įtvirtintos teisės akte, kuriuo pakeistas pareiškėjo ginčytas reguliavimas, privalo tai konstatuoti. Konstitucinio teisingumo įgyvendinimas suponuoja tai, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis) turi būti pašalintas iš teisės sistemos.

Pareiškėjo šioje konstitucinės justicijos byloje ginčytas teisinis reguliavimas buvo pakeistas Vidaus tarnybos statuto 7, 9, 53 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymu, kuriuo Statuto 9 straipsnio 2 dalis išdėstyta nauja redakcija.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad, pagal Statuto 9 straipsnio 2 dalies (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 3 punktą, asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos (taigi negali būti priimtas į valstybės tarnybą, o einantis pareigas joje privalo būti atleistas), jeigu jis per pastaruosius 3 metus yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinės bet kokio pavojingumo ir pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, taip pat tada, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleistas už bet kokios kaltės formos (tyčinės arba neatsargios), bet kokio pavojingumo ir pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, ir jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir nuo šios priemonės įvykdymo nėra praėję 3 metai.

Vadinasi, atsižvelgiant į tai, kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos įvairios baudžiamojo poveikio priemonės, kurių įvykdymo laikas gali būti gana skirtingas, pagal Statuto 9 straipsnio 2 dalies (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 3 punktą, laikas, kai asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, gali būti ir gerokai ilgesnis nei 3 metai (kai kuriais atvejais net iki 10 metų) tais atvejais, kai jam yra paskirta atitinkama baudžiamojo poveikio priemonė.

Taigi pagal šį teisinį reguliavimą galimos ir tokios situacijos, kai asmuo, padaręs neatsargią nusikalstamą veiką, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, nepriekaištingos reputacijos asmeniu gali būti nelaikomas (taigi negali būti statutiniu valstybės tarnautoju) gerokai ilgiau, nes jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, nei asmuo, padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės bet kuriuo iš Baudžiamajame kodekse numatytų pagrindų (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą), kai baudžiamojo poveikio priemonė jam nėra paskirta.

Todėl, remdamasis iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir vertindamas Statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto atitiktį Konstitucijai, Konstitucinis Teismas pripažino, kad Statuto 9 straipsnio 2 dalies (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) 3 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas taip pat prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Visą nutarimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr.https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2749/content.