Naujienos

Teisinis reguliavimas, susijęs su Vyriausybės įgaliojimais nustatyti kriterijus, kuriuos turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, prieštarauja Konstitucijai

2023-04-26

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Konstitucijos 40 straipsnio 1 daliai (Valstybinės ir savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės), 41 straipsnio 2 daliai (Mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas), 120 straipsnio 2 daliai (Savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai), konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja:

– Švietimo įstatymo (2011 m. kovo 17 d. redakcija) 43 straipsnio 7 dalies nuostata „Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jei atitinka Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus bendruosius ir specialiuosius kriterijus“ tiek, kiek ja Vyriausybei pavesta nustatyti savivaldybių bendrojo ugdymo mokykloms taikomus bendruosius ir specialiuosius kriterijus;

– Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 11 punktas, 13.1, 25.7, 26.11 papunkčiai (2021 m. gruodžio 22 d. redakcija) tiek, kiek juose nustatyti formalūs (kiekybiniai) kriterijai, kuriuos turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, 1 priedas (2021 m. gruodžio 22 d. redakcija), 2 priedas (2018 m. liepos 11 d. redakcija);

– Vyriausybės 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1110 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.2.4, 1.2.26 papunkčiai tiek, kiek juose nustatyti formalūs (kiekybiniai) kriterijai, kuriuos turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, 1.2.41, 1.2.42, 1.2.43 papunkčiai.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre turi būti oficialiai paskelbtas 2024 m. sausio 2 d.

Spręsdamas dėl Švietimo įstatymo 43 straipsnio 7 dalies nuostatos atitikties pareiškėjos nurodytiems Konstitucijos nuostatoms ir principams, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad ginčytoje nuostatoje įtvirtintas pavedimas Vyriausybei patvirtinti Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles, taip pat šiose taisyklėse nustatyti bendruosius ir specialiuosius kriterijus, kuriuos turi atitikti mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo programas.

Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad Vyriausybės patvirtintose Taisyklėse įtvirtintais kriterijais privalo vadovautis savivaldybės, formuodamos bendrojo ugdymo programas teikiančių mokyklų tinklą, be kita ko, likviduodamos, reorganizuodamos ar kitaip pertvarkydamos savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklas.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 2 dalies formuluotės, atsižvelgiant į Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalį, reiškia, jog turi būti mokymo ir auklėjimo įstaigų, susietų su savivaldybėmis priklausomybės ryšiais; tai, be kitų dalykų, suponuoja savivaldybių (jų institucijų) teisę steigti, reorganizuoti, likviduoti mokymo ir auklėjimo įstaigas, turėti kitas su jų steigimu, reorganizavimu, likvidavimu susijusias teises bei pareigas; ši savivaldybių teisė nėra neribota; savivaldybės mokymo ir auklėjimo įstaigas steigti, reorganizuoti privalo laikydamosi įstatymuose nustatytų reikalavimų.

Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalį, aiškinamą kartu su Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įstatymų leidėjas, įstatymu nustatydamas savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ar kitokio pertvarkymo tvarką, tam tikras sąlygas ir (arba) procedūras, kurių privalo paisyti savivaldybės, įgyvendindamos savo įsteigtų mokymo ir auklėjimo įstaigų steigėjo teises, gali reglamentuoti savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklą, be kita ko, nustatyti kriterijus, kuriuos privalo atitikti savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos. Įgyvendindamas šią savo diskreciją, įstatymų leidėjas privalo paisyti iš Konstitucijos, be kita ko, konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančio teisinio aiškumo reikalavimo, t. y. turi įtvirtinti aiškius kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos gali vykdyti savo veiklą.

Konstitucinis Teismas nurodė, kad ginčytoje Švietimo įstatymo 43 straipsnio 7 dalies nuostatoje neįtvirtinus kriterijų, kuriuos turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos ir kuriais privaloma vadovautis, be kita ko, sprendžiant dėl šių mokyklų likvidavimo, reorganizavimo ar kitokio pertvarkymo, sudarytos prielaidos ne įstatymu, o poįstatyminiu teisės aktu nustatyti reikalavimus, kurių privalo laikytis savivaldybės, įgyvendindamos jų veikimo laisvės ir savarankiškumo suponuojamą teisę steigti, likviduoti, reorganizuoti arba kitaip pertvarkyti savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigas.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad tik Švietimo įstatymu nustačius kriterijus, kuriuos turi atitikti mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo programas, atskirų kriterijų reikšmė gali būti sukonkretinama poįstatyminiuose teisės aktuose, be kita ko, Vyriausybės tvirtinamose Taisyklėse.

Taigi, įstatymų leidėjas, įgyvendindamas savo diskreciją reglamentuoti savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklą, be kita ko, nustatyti kriterijus, kuriuos privalo atitikti savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos, Švietimo įstatymo 43 straipsnio 7 dalyje pavedęs Vyriausybei nustatyti bendro pobūdžio terminais „bendrieji“ ir „specialieji“ apibūdintus kriterijus, ir neįtvirtinęs kriterijų, kuriuos turi atitikti mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo programas, nepaisė iš Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies, aiškinamos kartu su Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kylančio reikalavimo įstatyme įtvirtinti aiškius kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar savivaldybės mokykla gali vykdyti savo veiklą, taip pat iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio draudimo pavesti Vyriausybei įgyvendinti Seimo konstitucinę kompetenciją – poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti tuos teisinius santykius, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais.

Šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas taip pat tyrė Taisyklių 11 punkto, 13.1, 25.7, 26.11 papunkčių tiek, kiek pareiškėjos nurodyta, taip pat Taisyklių 1, 2 priedų atitiktį Konstitucijai.

Nurodytose Taisyklių nuostatose išdėstytas teisinis reguliavimas yra nustatytas Vyriausybei įgyvendinant pavedimą, įtvirtintą šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu prieštaraujančia Konstitucijai pripažintoje Švietimo įstatymo 43 straipsnio 7 dalies nuostatoje „Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jei atitinka Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus bendruosius ir specialiuosius kriterijus“, kriterijų, kuriuos turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, neįtvirtinus Švietimo įstatyme.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla reikalavimas paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda). Remdamasis šiuo principu ir tais pačiais argumentais, kuriais grindžiama išvada, kad Konstitucijos 40 straipsnio 1 daliai, 41 straipsnio 2 daliai, 120 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja ginčyta Švietimo įstatymo 43 straipsnio 7 dalies nuostata, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nurodytoms Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja ir Taisyklių 11 punktas, 13.1, 25.7, 26.11 papunkčiai tiek, kiek juose nustatyti formalūs (kiekybiniai) kriterijai, kuriuos turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, taip pat Taisyklių 1, 2 priedai.

Remiantis tais pačiais argumentais prieštaraujančiais Konstitucijai pripažinti Vyriausybės 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1110 1.2.4, 1.2.26, 1.2.41, 1.2.42, 1.2.43 papunkčiai, kurių įsigaliojimo laikas atidėtas ir kuriais nauja redakcija išdėstytos šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos Taisyklių nuostatos.

Pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą, oficialiai paskelbus šį Konstitucinio Teismo nutarimą, nuo jo oficialaus paskelbimo dienos nebegalės būti taikomos šiuo nutarimu prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos teisės aktų nuostatos. Taigi, jeigu Konstitucinio Teismo nutarimas šioje byloje būtų oficialiai paskelbtas iškart po jo viešo paskelbimo Konstitucinio Teismo posėdyje, atsirastų bendrojo ugdymo programas vykdančių savivaldybių mokyklų tinklo formavimo teisinio reguliavimo spraga ir neapibrėžtumas, kuris galėtų sukelti neigiamus padarinius švietimo prieinamumui, mokinių pasiskirstymo mokyklose tolygumui, mokymo lėšų panaudojimo efektyvumui. Atsižvelgiant į tai, kad bendrojo ugdymo programas vykdančių savivaldybių mokyklų tinklo formavimo teisinio reguliavimo spragai ir neapibrėžtumui pašalinti reikalingas tam tikras laikas, šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre oficialiai bus paskelbtas 2024 m. sausio 2 d.

Visą nutarimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2840/content.