Naujienos

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo išmokėjimą, prieštarauja Konstitucijai

2023-06-29

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu prieštaraujančia (prieštaravusia) Konstitucijai pripažino Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalį (2019 m. birželio 6 d., 2022 m. gruodžio 6 d. redakcijos) tiek, kiek pagal ją kompensacija dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nemokama, kai specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklypui taikomos dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, kuriai statybą leidžiantys dokumentai išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, suderinti ir (ar) ši veikla pradėta vykdyti iki 1992 m. gegužės 11 d.

Pareiškėjas Klaipėdos apygardos teismas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs civilinę bylą,  kurioje sprendžiamas kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo priteisimo klausimas.

Pareiškėjas abejojo, ar pagal Konstituciją, be kita ko, jos 29 straipsnio nuostatas, galėjo būti nustatytas skirtingas kompensacijų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo mokėjimo teisinis reguliavimas priklausomai nuo to, kada atsirado aplinkybės, lėmusios specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą, taip pat ar kompensacijų nemokėjimo atveju nebuvo nepagrįstai (teisingai už tai neatlyginus) ribojama Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta žemės sklypų savininkų nuosavybės teisė.

Pagal pareiškėjo ginčytą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą asmenims, kurių žemės sklypams specialiosios žemės naudojimo sąlygos turėjo būti nustatytos ir (ar) taikomos dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, pradėtos vykdyti po 1992 m. gegužės 11 d., buvo įtvirtinta teisė kreiptis dėl kompensacijos išmokėjimo, o asmenims, kurių žemės sklypams specialiosios žemės naudojimo sąlygos turėjo būti nustatytos ir (ar) taikomos dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, pradėtos vykdyti iki 1992 m. gegužės 11 d., kompensacija neturėjo būti mokama.

Spręsdamas dėl ginčyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai Konstitucinis Teismas priminė, kad Konstitucijos 23 straipsnio nuostatomis ginama nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama, be kita ko, dėl nuosavybės objekto pobūdžio, visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Įstatymais gali būti nustatyti specifiniai reikalavimai, apibrėžiantys žemės sklypų, miškų, vandens telkinių valdymą, naudojimą ir disponavimą šiais objektais bei atitinkamus apribojimus ir sąlygas šių objektų savininkams.

Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 23 straipsnį, įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su žemės naudojimu ūkinei veiklai, taip pat ir nustatydamas reikalavimus, apibrėžiančius žemės sklypų valdymą, naudojimą ir disponavimą jais bei atitinkamus apribojimus ir sąlygas žemės savininkams, atsižvelgdamas į tikslus, kurių tokiais ribojimais siekiama, taip pat į kitas reikšmės turinčias aplinkybes, privalo įvertinti būtinybę atlyginti (kompensuoti) žemės savininkams praradimus, kuriuos jie patiria dėl nustatytų ribojimų.

Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad, kaip ne kartą konstatuota, įstatymų leidėjas, ribodamas nuosavybės teisę, yra saistomas konstitucinio asmenų lygybės principo, įtvirtinto Konstitucijos 29 straipsnyje, kuris būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas tas reguliavimas, teisinės padėties skirtumai.

Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad pareiškėjo ginčytoje Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtintas skirtingas kompensacijų mokėjimo žemės savininkams teisinis reguliavimas priklausomai nuo to, kada (iki 1992 m. gegužės 11 d. ar po šios datos) buvo pradėta ūkinė ir (ar) kitokia veikla, dėl kurios jiems priklausantiems žemės sklypams turėjo būti nustatytos ir (ar) taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal ginčytą teisinį reguliavimą nustačius teritorijas, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, buvo suvaržytos tiek asmenų, kurių žemės sklypams specialiosios žemės naudojimo sąlygos turėjo būti taikomos dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, pradėtos iki 1992 m. gegužės 11 d., tiek asmenų, kurių žemės sklypams specialiosios žemės naudojimo sąlygos turėjo būti taikomos dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, pradėtos po šios datos, nuosavybės teisės. Taigi, nepriklausomai nuo to, kada atsirado aplinkybės, nulėmusios specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą, nustačius minėtas teritorijas, visų asmenų, kurių žemės sklypai pateko į šias teritorijas, galimybė laisvai naudotis jiems priklausančia nuosavybe buvo vienodai apribota tuo aspektu, kad jiems visiems nuo minėtų teritorijų nustatymo ir atitinkamos žymos žemės sklypo registro įraše padarymo dienos taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog visų šių asmenų padėtis yra lygiavertė ir tuo aspektu, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos jiems priklausantiems žemės sklypams, kurių naudojimas iki tol nebuvo apribotas, pradėtos taikyti tik po teritorijų nustatymo (ir atitinkamos žymos žemės sklypo registro įraše padarymo) neatsižvelgiant į tai, ar ūkinė ir (ar) kitokia veikla, dėl kurios turėjo būti nustatytos šių asmenų žemės sklypus apimančios teritorijos, pradėta vykdyti iki žemės sklypo įgijimo privačion nuosavybėn, ar po jo.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas pripažino, kad tarp asmenų, kurių žemės sklypams specialiosios žemės naudojimo sąlygos pradėtos taikyti dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, pradėtos iki 1992 m. gegužės 11 d., ir asmenų, kurių žemės sklypams specialiosios žemės naudojimo sąlygos pradėtos taikyti dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, pradėtos po šios datos, nebuvo tokio pobūdžio teisinės padėties skirtumų, kurie pateisintų šioms asmenų grupėms įtvirtintą skirtingą patiriamų ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimų kompensavimo teisinį reguliavimą.

Taigi, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad  Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nesilaikyta iš Konstitucijos 23, 29 straipsnių kylančio reikalavimo, įstatymu ribojant nuosavybės teisę, paisyti konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo.  

Konstitucinis Teismas nutarime taip pat pažymėjo, kad Seimas 2022 m. gruodžio 6 d. priėmė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 140 ir 141 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo ginčyta Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalis buvo išdėstyta nauja redakcija, tačiau pareiškėjo ginčytu aspektu ji nepakito.

Taigi, remdamasis tais pačiais argumentais, Konstitucinis Teismas tokia pačia apimtimi prieštaraujančia Konstitucijos 23, 29 straipsniams pripažino ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalį (2022 m. gruodžio 6 d. redakcija).

Visą nutarimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2870/content.