Naujienos

Skelbiamas nutarimas byloje pagal prašymą įvertinti teisinio reguliavimo dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose atitiktį Konstitucijai

2023-12-27

Konstitucinis Teismas gruodžio 28 d., ketvirtadienį, 14 val. skelbs nutarimą byloje pagal pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą ištirti, ar Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja:

– Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 1, 2 dalys tiek, kiek pagal jas, pasak pareiškėjo, neleidžiama ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti (perrašyti) naudojant „lotyniško pagrindo rašmenis su diakritiniais ženklais, esančius kitose abėcėlėse (suformuotose lotyniškos abėcėlės pagrindu kaip ir lietuviškoji abėcėlė)“;

– Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 „Dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių (toliau – Taisyklės) 19 punktas tiek, kiek juo, pasak pareiškėjo, leidžiama ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti ne tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).

Pareiškėjo nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą taip, kad tam tikro ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė būtų nurodyti, naudojant lotyniško pagrindo rašmenį su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiu diakritiniu ženklu.

Pareiškėjas, grįsdamas savo abejones Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinto ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai, be kita ko, nurodo, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas leido ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir (ar) pavardę Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti lietuviškais rašmenimis (t. y. rašmenimis, tarp kurių yra ir rašmenų su diakritiniais ženklais), taip pat tam tikrais atvejais leido jį (juos) rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų. Tačiau įstatymų leidėjas, pasak pareiškėjo, neleido ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio vardo ir (ar) pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti naudojant kitose lotyniškos abėcėlės pagrindu suformuotose abėcėlėse esančius lotyniško pagrindo rašmenis su diakritiniais ženklais. Kitaip tariant, pareiškėjo nuomone, taip įstatymų leidėjas vieniems ne lietuvių tautybės asmenims – asmenims, kurių vardas ir (ar) pavardė dokumento šaltinyje įrašyti lotyniškos abėcėlės raidėmis be diakritinių ženklų, – suteikė teisę, kad Lietuvos Respublikos asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose jų vardas ir pavardė būtų įrašyti (perrašyti) nekoreguoti, nors jie ir nebūtų parašyti tik lietuviškais rašmenimis, o kitiems ne lietuvių tautybės asmenims – asmenims, kurių vardas ir (ar) pavardė dokumento šaltinyje įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais, tokios teisės nesuteikė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo vertinimu, ginčijamas teisinis reguliavimas pažeidžia Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą, taip pat ir konstitucinį teisinės valstybės principą.

Pareiškėjas taip pat ginčija tiek, kiek jis nurodė, Taisyklių 19 punkto konstitucingumą. Taisyklių 19 punkte nustatyta: „Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu atveju Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė gali būti nurašomi paraidžiui ar perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu šio piliečio arba vieno iš jo tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pagal tiesiąją giminystės liniją kitos valstybės pilietybės turėjimo laikotarpiu vardas ir (ar) pavardė nelietuviškais rašmenimis buvo ar yra įrašyti dokumento šaltinyje, išskyrus atvejus, kai nelietuviškais rašmenimis vardas ir (ar) pavardė buvo įrašyti dokumentuose, išduotuose ir (arba) sudarytuose ne lietuvių kalba dabartinėje Lietuvos teritorijoje iki 1990 m. kovo 11 d.“

Pareiškėjas, abejodamas šių Taisyklių nuostatų atitiktimi Konstitucijai, nurodo, kad, jo nuomone, jomis numatytas atvejis, kuriuo tam tikrų asmenų, priklausomai nuo jų teritorinės kilmės (apibrėžtos laike), Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašomi naudojant lotyniško pagrindo rašmenis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais. Tačiau Įstatyme, kaip nurodo pareiškėjas, toks atvejis ir (tokia išimtis), kuriuo (pagal kurią) Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir (ar) pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose būtų nurašomas (perrašomas) vartojant lotyniško pagrindo rašmenis su lietuvių kalbos abėcėlėje nesančiais diakritiniais ženklais, nėra įtvirtintas (-a).Todėl, pareiškėjo vertinimu, yra pagrindas abejoti Taisyklių 19 punkto tiek, kiek juo, pasak pareiškėjo, leidžiama ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių vardą ir pavardę Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti ne tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, atitiktimi konstituciniam teisinės valstybės principui. Taip pat toks teisinis reguliavimas, pasak pareiškėjo, galimai prieštarauja konstituciniam asmenų lygybės principui ir sudaro prielaidas diskriminuoti tam tikrą asmenų grupę.

Visą prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://lrkt.lt/~prasymai/19_2022.htm.