Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienos

Rinkimų įstatymų nuostatos dėl rinkimų plakatuose vienodai nurodomos informacijos apie kandidatų į Seimo, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų narius pripažinimą kaltais dėl nusikalstamos veikos prieštarauja Konstitucijai

2022-04-27

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu prieštaraujančiomis Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui pripažino Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalį (2012 m. spalio 2 d. redakcija), Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo (2013 m. lapkričio 12 d. redakcija) 96 straipsnio 3 dalį ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 37 straipsnio (2020 m. sausio 14 d. redakcija) 5 dalį tiek, kiek pagal jas rinkimų komisijos leidžiamuose kandidato rinkimų plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės šių įstatymų nustatytais atvejais informacija apie kandidato pripažinimą kaltu dėl nusikalstamos veikos pateikiama vienodai.

Pareiškėjas fizinis asmuo į Konstitucinį Teismą kreipėsi po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK) atmetė jo skundą, kuriuo pareiškėjas iš esmės nesutiko su tuo, kad kandidato į Seimo narius rinkimų plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidatų, kurie kandidato į Seimo narius anketose nurodė, kad jie teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos, pavardžių įrašas „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“ yra nurodomas vienodai, neatsižvelgiant į tai, dėl kokios nusikalstamos veikos (jos rūšies, pavojingumo laipsnio, kaltės formos) kandidatai buvo pripažinti kaltais, taip pat neatsižvelgiant į jiems paskirtą bausmę, teistumą.

Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad iš Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinami, be kita ko, rinkimų proceso skaidrumas, rinkėjams reikšmingos informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančius subjektus viešumas.

Įtvirtindamas rinkimus organizuojančių institucijų pareigą rinkėjams pateikti informaciją apie kandidato pripažinimą kaltu dėl nusikalstamos veikos, įstatymų leidėjas turėtų nustatyti, kaip tokia informacija turėtų būti tinkamai pateikta, kad rinkėjai galėtų apsispręsti dėl kandidato tinkamumo. Įstatymų leidėjas turi nustatyti, kad apie ypač svarbius kandidato į politinės atstovaujamosios institucijos narius gyvenimo faktus (be kita ko, kad toks asmuo teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę yra laikoma nusikalstama), kurie gali turėti esminę reikšmę rinkėjams apsisprendžiant dėl kandidato tinkamumo renkamoms pareigoms, rinkėjai būtų informuojami atitinkamai pažymint rinkimų komisijos leidžiamuose kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu.

Įgyvendindamas iš Konstitucijos, be kita ko, jos 34 straipsnio 2 dalies, kylančią pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinami rinkimų proceso skaidrumas, rinkėjams reikšmingos informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų ypač svarbius gyvenimo faktus viešumas, įstatymų leidėjas, reguliuodamas informacijos apie kandidato pripažinimą kaltu dėl nusikalstamos veikos pateikimą rinkimų komisijos leidžiamuose kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu, kad rinkėjai galėtų laisvai ir nevaržomai apsispręsti dėl kandidato tinkamumo, privalo atsižvelgti į tai, kad asmens padaryta nusikalstama veika savo pobūdžiu gali būti įvairi, ji gali būti padaryta ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo, gali būti labiau arba mažiau pavojinga.

Pagal Konstituciją, be kita ko, jos 34 straipsnio 2 dalį, įstatymų leidėjas, reglamentuodamas informacijos apie kandidato pripažinimą kaltu dėl nusikalstamos veikos pateikimą, atsižvelgdamas į tai, kad tokios informacijos reikšmė ir svarba atstovavimo rinkėjų interesams ir viešųjų reikalų tvarkymo požiūriais laikui bėgant gali kisti, turi diskreciją nuspręsti, kad tokia informacija praėjus tam tikram laikui nuo kandidato pripažinimo kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę yra laikoma nusikalstama, padarymo nebebus laikoma turinčia esminę reikšmę rinkėjams apsisprendžiant dėl kandidato tinkamumo renkamoms pareigoms.

Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad pagal Konstituciją informacija, galinčia turėti esminę reikšmę rinkėjams apsisprendžiant dėl kandidato tinkamumo renkamoms pareigoms, turėtų būti laikoma ir tokia informacija, kad asmens, siekiančio būti išrinktu politinės atstovaujamosios institucijos nariu, anksčiau turėtas mandatas buvo panaikintas, be kita ko, apkaltos proceso tvarka tokį asmenį pašalinus iš pareigų ar panaikinus jo Seimo nario mandatą už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar nusikaltimo padarymą.

Spręsdamas dėl Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalies tiek, kiek nurodyta, atitikties Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo elemento – proporcingumo principo – kyla reikalavimas, kad įstatyme numatytos priemonės atitiktų teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės būtų būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir nevaržytų asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tai suponuoja ir reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad ginčytoje Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kuriuo nustatyta VRK pareiga jos leidžiamuose kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės pažymėti: „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“, įstatymų leidėjas siekė įgyvendinti iš Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies kylančią pareigą užtikrinti, be kita ko, rinkimų proceso skaidrumą, rinkėjams reikšmingos informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų ypač svarbius gyvenimo faktus viešumą, taigi, tokiu teisiniu reguliavimu siekta konstituciškai pagrįsto tikslo – užtikrinti, kad rinkėjai gautų jiems reikšmingą informaciją apie tai, kad kandidatas į Seimo narius teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę yra laikoma nusikalstama.

Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal ginčytą Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą rinkėjams balsavimo metu kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu privaloma pateikti informaciją apie kandidato į Seimo narius pripažinimo kaltu dėl nusikalstamos veikos faktą, nurodant tokią informaciją vienodai ir neatsižvelgiant į tai, dėl kokios rūšies nusikalstamos veikos kandidatas į Seimo narius teismo buvo pripažintas kaltu, kokio sunkumo padaryta nusikalstama veika, taip pat nepriklausomai nuo to, kokia kaltės forma nusikalstama veika padaryta. Toks informacijos pateikimas vienodai neigiamai apibūdina asmenį, siekiantį būti išrinktu Seimo nariu, ir rinkėjams neleidžia atskirti, ar kandidatas į Seimo narius yra pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, ar dėl baudžiamojo nusižengimo, kokio sunkumo padaryta nusikalstama veika, taip pat ar nusikalstama veika padaryta tyčia, ar dėl neatsargumo, kada buvo padaryta nusikalstama veika, ar yra išnykęs kandidato teistumas.

Vadinasi, ginčytu teisiniu reguliavimu nustačius pareigą rinkimų komisijos leidžiamuose kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu vienodai pateikti iš esmės skirtingą informaciją apie tai, kad kandidatas į Seimo narius yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, nesudaryta prielaidų rinkėjams balsavimo metu tinkamai, jų neklaidinant pateikti apsisprendžiant dėl kandidato tinkamumo jiems reikšmingą informaciją apie ypač svarbius kandidato gyvenimo faktus. Taigi, Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalimi reguliuojant informacijos apie kandidato pripažinimą kaltu dėl nusikalstamos veikos pateikimą rinkimų komisijos leidžiamuose kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu, neužtikrinti Konstitucijos, be kita ko, jos 34 straipsnio 2 dalies, suponuojamas Seimo rinkimų proceso skaidrumas, rinkėjams reikšmingos informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų ypač svarbius gyvenimo faktus viešumas.

Kartu tokiu teisiniu reguliavimu nesudaryta prielaidų pakankamai individualizuoti informacijos apie kandidato į Seimo narius pripažinimą kaltu padarius nusikalstamą veiką pateikimą, todėl šiuo teisiniu reguliavimu labiau, nei būtina konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, apribotos pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančio asmens galimybės siekti būti išrinktam.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalis tiek, kiek pagal ją VRK leidžiamame kandidato į Seimo narius rinkimų plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės šio įstatymo nustatytais atvejais pateikiant informaciją apie kandidato pripažinimą kaltu dėl nusikalstamos veikos turi būti vienodai pažymėta: „Teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“, prieštarauja Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog jis, nustatęs, kad Konstitucijai prieštarauja pareiškėjo neginčijamos nuostatos, įtvirtintos tame pačiame teisės akte, kurio kitų nuostatų atitiktį Konstitucijai pareiškėjas ginčija, privalo tai konstatuoti. Tai taikytina ir pareiškėjo neginčijamoms, tačiau iš esmės tapačius santykius reguliuojančioms nuostatoms, įtvirtintoms kitame teisės akte. Konstitucinio teisingumo įgyvendinimas suponuoja tai, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis) turi būti pašalintas iš teisės sistemos.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas dėl informacijos apie tai, kad kandidatas į politinės atstovaujamosios institucijos narius teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, viešo skelbimo būdų ir apimties yra iš esmės analogiškas šiame Konstitucinio Teismo nutarime prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintam nustatytajam Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje.

Taigi, remdamasis tais pačiais argumentais, Konstitucinis Teismas prieštaraujančiais Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui pripažino Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 96 straipsnio 3 dalį ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 37 straipsnio 5 dalį tiek, kiek pagal jose nustatytą teisinį reguliavimą rinkimų komisijos leidžiamuose kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės šio įstatymo nustatytais atvejais informacija apie kandidato pripažinimą kaltu dėl nusikalstamos veikos turi būti pateikiama vienodai, prieštarauja Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas šiame nutarime priminė, jog jis, aiškindamas Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį, yra atskleidęs iš jos kylančios teisės aktų konstitucingumo ir jų taikymo padarinių teisėtumo prezumpcijos turinį: Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisės aktas (jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, jog tas teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, reiškia, kad tol, kol Konstitucinis Teismas nėra oficialiai paskelbęs sprendimo, jog tam tikras teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, preziumuojama, kad tas teisės aktas (jo dalis) atitinka Konstituciją ir kad jo pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti.

Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Seimo rinkimų įstatymo 98 straipsnio 3 dalies, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 96 straipsnio 3 dalies, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 37 straipsnio 5 dalies, kurios šiame Konstitucinio Teismo nutarime pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, pagrindu rinkimų į Seimą, Europos Parlamentą, savivaldybių tarybas procesuose kilę teisiniai padariniai yra teisėti, t. y. iki šio Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo įvykusių rinkimų į Seimą, Europos Parlamentą, savivaldybių tarybas teisėtumas negali būti kvestionuojamas tuo pagrindu, kad šiame nutarime vertintas teisinis reguliavimas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.

Visą nutarimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2648/content.