Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienos

Reikalavimas kasacinį skundą surašyti advokatui neprieštarauja Konstitucijai

2021-12-30

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 347 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), kurioje nustatyta, kad kasacinį skundą surašo advokatas, neprieštarauja Konstitucijai.

Pareiškėjai savo konstitucinių teisių pažeidimą siejo su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atsisakymu priimti kasacinius skundus jų bylose, nes tie skundai neatitiko CPK 347 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo, kad kasacinį skundą surašytų advokatas. Pareiškėjų nuomone, CPK 347 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu užkertamas kelias arba itin pasunkinama galimybė asmeniui kreiptis į teismą ir savo pažeistas konstitucines teises ir laisves ginti teisme. Be to, kadangi kreipimasis į kasacinės instancijos teismą yra privalomas, norint pasinaudoti konstitucine teise pateikti individualų konstitucinį skundą, tokiu teisiniu reguliavimu, pasak pareiškėjų, ribojama ir jų teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Šioje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas tyrė ginčyto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai („Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“), konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Vis dėlto įstatymų leidėjas turi diskreciją, laikydamasis konstitucinio teisinės valstybės principo, nustatyti, kokia tvarka asmuo gali kreiptis į teismą dėl jo manymu pažeistų teisių ir laisvių gynimo, jis gali nustatyti konstitucinės teisės kreiptis į teismą sąlygas, terminus, įgyvendinimo būdus.

Šiame nutarime konstatuota, kad pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, aiškinamą kartu su jos 111 straipsniu, kuriame įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema, su konstituciniais teisinės valstybės, teisingumo principais, bylų nagrinėjimas kasacinės instancijos teisme, kuris pagal Konstituciją yra išimtinai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, yra išskirtinis teismo procesas, kuris negali būti sulyginamas nei su bylų procesu pirmosios instancijos teisme, nei su bylų procesu apeliacinės instancijos teisme, kuriame ištaisomos bet kurios fakto ar teisės klaidos.

Konstitucinė kasacinės instancijos teismo prigimtis ir paskirtis suponuoja tai, kad bylos kasacinio proceso tvarka ginant galimai pažeistas asmens teises ir laisves nagrinėjamos tik dėl itin svarbių teisės klausimų, kai, be kita ko, siekiama užtikrinti viešąjį interesą vienodai aiškinti ir taikyti teisę bei formuoti vienodą teismų praktiką. Konstitucija nesuponuoja reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį kiekvieną apeliacine tvarka peržiūrėtą teismo sprendimą būtų galima skųsti kasacinio proceso tvarka.

Konstitucinis Teismas nurodė, kad konstituciniai kasacinės instancijos teismo įgaliojimai vykdant teisingumą siejami su tokiu asmens teisių ir laisvių gynimu, kuris yra svarbus ir viešajam interesui – turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui ar vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos formavimui.

Atsižvelgdamas į konstitucinę kasacinio proceso paskirtį, taip pat į bylų nagrinėjimo kasacine tvarka ypatumus, įstatymų leidėjas pagal Konstituciją gali nustatyti tokius teisės kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą tvarką, sąlygas, terminus, įgyvendinimo būdus, kuriuos lemia ir viešasis interesas užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą bei vienodos teismų praktikos formavimą. Įstatymų leidėjas pagal Konstituciją gali nustatyti, be kita ko, tai, kad kasacinį skundą privalo surašyti advokatas, tam, kad sudarytų prielaidas užtikrinti veiksmingą teisės į teisminę gynybą, o kartu ir teisingumo principo įgyvendinimą kasaciniame procese.

Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, jog įstatymų leidėjas, ginčytoje CPK 347 straipsnio 3 dalyje nustatydamas reikalavimą, kad kasacinį skundą surašytų advokatas, atsižvelgė, be kita ko, į tai, kad pagal Konstituciją bylų nagrinėjimas kasacine tvarka yra išskirtinis teismo procesas, kuriame bylos nagrinėjamos tik dėl sudėtingų teisės klausimų, kai siekiama užtikrinti viešąjį interesą – vienodą teisės aiškinimą ir taikymą bei vienodos teismų praktikos formavimą. Įstatymų leidėjas atsižvelgė ir į tai, kad kasaciniam skundui surašyti reikalinga aukšta teisinė kvalifikacija ir atitinkami teisinio darbo įgūdžiai, padedantys nustatyti, ar padarytas teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui ir ar jis galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat išsiaiškinti, kokia yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu ir ar nebuvo nukrypta nuo šio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, ar ta praktika nėra prieštaringa. Be to, nustatydamas ginčijamą teisinį reguliavimą, įstatymų leidėjas įvertino tai, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje garantuojamą asmens teisę kreiptis į teismą ginant, jo manymu, pažeistas teises ar laisves asmuo įgyvendino kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą, taip pat šio teismo sprendimą skųsdamas apeliacinės instancijos teismui.

Atsižvelgęs į tai, Konstitucinis Teismas ginčytą CPK 347 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą įvertino kaip būtiną ir proporcingą priemonę siekiant konstituciškai pagrįsto tikslo užtikrinti minėtą viešąjį interesą: Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokiu teisiniu reguliavimu nėra pernelyg apribojama ar paneigiama asmens teisė kreiptis į kasacinės instancijos teismą, nes dėl kasacinio proceso išskirtinumo ir jame keliamų klausimų sudėtingumo ir svarbos užtikrinant vienodą teisės aiškinimą ir taikymą bei vienodos teismų praktikos formavimą, taip pat dėl CPK 347 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo išsamiai teisiškai argumentuoti CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą kasacinį skundą kokybiškai gali surašyti tik asmenys, turintys aukštą teisinę kvalifikaciją ir atitinkamų teisinio darbo įgūdžių.

Vadinasi, priešingai nei teigė pareiškėjai, asmenims, neturintiems aukštojo teisinio universitetinio išsilavinimo, suteikus galimybę kasacinį skundą surašyti nesikreipiant į advokatą, teisė kreiptis į kasacinės instancijos teismą galėtų tapti tik formali, o ne reali ir veiksminga. Tad ginčytu teisiniu reguliavimu užtikrinama, kad asmuo neprarastų galimybės realiai ir veiksmingai apginti, jo manymu, pažeistas teises ar laisves tais atvejais, kai yra pagrindas jo bylą peržiūrėti kasacinio proceso tvarka dėl teisės pažeidimo, turinčio esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui ar vienodos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos formavimui. Tokiu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos užtikrinti teisingą viešojo intereso vienodai aiškinti ir taikyti teisę bei formuoti vienodą (nuoseklią, neprieštaringą) teismų praktiką ir asmens intereso į veiksmingą teisminę gynybą kasacinės instancijos teisme pusiausvyrą.

Konstitucinis Teismas šiame nutarime vertino ir tai, ar ginčytu CPK 347 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nebuvo ribojama, kaip teigė pareiškėjai, jų teisė pateikti individualų konstitucinį skundą.

Konstitucinis Teismas priminė, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas individualaus konstitucinio skundo institutas, kuriuo siekiama sudaryti galimybes veiksmingai apginti asmens konstitucines teises ar laisves, kurios galėjo būti pažeistos sprendimais, priimtais Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų (jų dalių) pagrindu. Kartu Konstitucinis Teismas priminė ir tai, kad Konstitucijoje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl jo kompetencijai priskirtų teisės aktų atitikties Konstitucijai nėra absoliuti – ji įgyvendinama Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis. Viena iš Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nustatytų kreipimosi į Konstitucinį Teismą sąlygų yra reikalavimas prieš kreipiantis į Konstitucinį Teismą išnaudoti visas teisinės gynybos priemones.  Išnaudoti visas įstatymuose numatytas teisinės gynybos priemones asmuo turi laikydamasis įstatymų leidėjo nustatytos tvarkos ir sąlygų.

Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu reikalavimu prieš kreipiantis į Konstitucinį Teismą išnaudoti visas teisinės gynybos priemones sudaromos prielaidos asmens, jo manymu, pažeistas konstitucines teises ar laisves apginti pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį kreipiantis į bendrosios kompetencijos ar specializuotą teismą, taip pat priimtą teismo sprendimą skundžiant aukštesnės instancijos teismui ir iš esmės išspręsti kilusį teisinį ginčą bendrosios kompetencijos ar specializuotuose teismuose. Tik tuomet, kai asmuo, laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos ir sąlygų, negali apginti, jo manymu, pažeistų konstitucinių teisių ar laisvių kreipdamasis į bendrosios kompetencijos ar specializuotus teismus, jis Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis gali kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti jo konstitucines teises ar laisves, atitikties Konstitucijai.

Atsižvelgus į tai, šiame nutarime pažymėta, jog ginčijamu CPK 347 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reikalavimu, kad kasacinį skundą surašytų advokatas, sudaromos prielaidos asmeniui realiai ir veiksmingai siekti apginti, jo manymu, pažeistas teises ar laisves kasacinio proceso tvarka, kuris, kaip minėta, yra išskirtinis teismo procesas. Tuo tarpu į Konstitucinį Teismą asmuo gali kreiptis tik tuomet, kai jis, laikydamasis įstatymų leidėjo nustatytos tvarkos ir sąlygų, išnaudojęs visas teisinės gynybos priemones, negali apginti, jo manymu, pažeistų konstitucinių teisių ar laisvių bendrosios kompetencijos ar specializuotuose teismuose, be kita ko, kasacinės instancijos teisme.

Taigi Konstitucinis Teismas padarė išvadą, jog nėra konstitucinių argumentų teigti, kad reikalavimu kasacinį skundą surašyti advokatui, kurio teikiama teisinė pagalba kaip tik ir prisideda prie asmens teisių veiksmingo gynimo kasacinės instancijos teisme, būtų paneigta ar neproporcingai apribota asmens teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą esmė.

Visą nutarimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr.https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2586/content.