Naujienos

Priimtas nagrinėti prašymas įvertinti teisinio reguliavimo, įtvirtinančio centralizuotą studentų priėmimą į aukštąsias mokyklas, konstitucingumą

2023-07-14

Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas ištirti, ar Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 7 dalies (2022 m. birželio 30 d. redakcija) nuostatos „Asmenų, stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas centralizuotai. Centralizuotą priėmimą vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka“.

Pareiškėjos teigimu, Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 7 dalyje įtvirtinusi ginčijamą teisinį reguliavimą, valstybė perėmė iš aukštųjų mokyklų asmenų priėmimo į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas organizavimą, pavesdama centralizuotą priėmimą į šias studijas vykdyti švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Pasak pareiškėjos, tokiu teisiniu reguliavimu paneigiamas vienas esminių aukštosios mokyklos autonomijos elementų – teisė studentų priėmimo tvarką nusistatyti pačių aukštųjų mokyklų nustatytu teisiniu reguliavimu. Be to, ginčijamu teisiniu reguliavimu, pasak pareiškėjos, sudaromos prielaidos valstybei daryti esminę įtaką aukštųjų mokyklų teisės studentų priėmimą organizuoti savo nusistatyta tvarka savarankiškam įgyvendinimui.

Pareiškėja, grįsdama savo abejones dėl ginčijamo teisino reguliavimo atitikties Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam aukštųjų mokyklų autonomijos principui, be kita ko, remiasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis. Pareiškėja nurodo, kad Konstitucinis Teismas, atskleisdamas aukštosios mokyklos autonomijos, įtvirtintos Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje, turinį yra pažymėjęs, kad aukštosios mokyklos teisė nustatyti studentų priėmimo tvarką, be kita ko, jų priėmimo sąlygas (kriterijus ir jų reikšmę (svertinę vertę)), yra vienas esminių aukštosios mokyklos autonomijos elementų. Valstybė, be kita ko, jos vykdomosios valdžios institucijos, reguliuodamos ir prižiūrėdamos šios teisės įgyvendinimą, negali daryti esminės įtakos savarankiškam jos įgyvendinimui, jeigu nėra pažeidžiamos konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės. Pareiškėjos nuomone, ginčijamas teisinis reguliavimas galimai neatitinka šių oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų.

Pareiškėja taip pat remiasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis dėl konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamų reikalavimų teisėkūros subjektams ir nurodo, kad Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo, pasak pareiškėjos, paneigiama aukštųjų mokyklų teisė nusistatyti studentų priėmimo tvarką, nėra suderintas su kitomis, aukštųjų mokyklų autonomiją įtvirtinančiomis, Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis, todėl neatitinka iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisinio aiškumo, teisinio reguliavimo darnos reikalavimų.

Visą prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://lrkt.lt/~prasymai/16_2023.htm.