Naujienos

Priimtas nagrinėti prašymas įvertinti teisinio reguliavimo dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose atitiktį Konstitucijai

2022-12-14

Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymas ištirti, ar Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja:

– Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 1, 2 dalys tiek, kiek pagal jas, pasak pareiškėjo, neleidžiama ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti (perrašyti) naudojant „lotyniško pagrindo rašmenis su diakritiniais ženklais, esančius kitose abėcėlėse (suformuotose lotyniškos abėcėlės pagrindu kaip ir lietuviškoji abėcėlė)“;

– Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 424 „Dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių (toliau – Taisyklės) 19 punktas tiek, kiek juo, pasak pareiškėjo, leidžiama ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti ne tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų).

Pareiškėjo nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl to, ar ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose gali būti įrašytas ne tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, kurių nėra lietuviškoje abėcėlėje, bet ir lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais (esančius lotyniškos abėcėlės pagrindu susiformavusiose abėcėlėse), kurių nėra lietuviškoje abėcėlėje.

Pareiškėjas, grįsdamas savo abejones Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinto ginčijamo asmenvardžių rašymo teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai, be kita ko, nurodo, kad ginčijamomis nuostatomis įstatymų leidėjas leido ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti (pagal lex generalis taisyklę) lietuviškais rašmenimis (tarp kurių yra ir rašmenų su diakritiniais ženklais), taip pat tam tikrais atvejais leido rašyti (pagal lex specialis taisyklę) lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, tačiau neleido jų rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais, esančiais kitose abėcėlėse (suformuotose lotyniškos abėcėlės pagrindu, kaip ir lietuviškoji abėcėlė). Kitaip tariant, pareiškėjo nuomone, taip įstatymų leidėjas vieniems ne lietuvių tautybės asmenims – asmenims, kurių vardai ir pavardės dokumento šaltinyje įrašyti lotyniškos abėcėlės raidėmis be diakritinių ženklų, – suteikė teisę, kad Lietuvos Respublikos asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose jų vardas ir pavardė būtų įrašyti (perrašyti) jų nekoreguojant, nors pastarieji ir nebūtų parašyti tik lietuviškais rašmenimis, o kitiems ne lietuvių tautybės asmenims – asmenims, kurių vardai ir pavardės dokumento šaltinyje įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais, kurių nėra lietuviškoje abėcėlėje, tokios teisės nesuteikė.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo vertinimu, jo ginčijamas teisinis reguliavimas pažeidžia Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą, taip pat ir konstitucinį teisinės valstybės principą.

Taisyklių 19 punkte nustatyta: „Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu atveju Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė gali būti nurašomi paraidžiui ar perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu šio piliečio arba vieno iš jo tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pagal tiesiąją giminystės liniją kitos valstybės pilietybės turėjimo laikotarpiu vardas ir (ar) pavardė nelietuviškais rašmenimis buvo ar yra įrašyti dokumento šaltinyje, išskyrus atvejus, kai nelietuviškais rašmenimis vardas ir (ar) pavardė buvo įrašyti dokumentuose, išduotuose ir (arba) sudarytuose ne lietuvių kalba dabartinėje Lietuvos teritorijoje iki 1990 m. kovo 11 d.“

Pareiškėjas, abejodamas šių Taisyklių nuostatų atitiktimi Konstitucijai, nurodo, kad, jo nuomone, Taisyklėse nurodytas atvejis, kada tam tikrai asmenų grupei, priklausomai nuo jų teritorinės kilmės (apibrėžtos laike), suteikiama teisė vardą ir pavardę Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais, esančiais kitose abėcėlėse (suformuotose lotyniškos abėcėlės pagrindu, kaip ir lietuviškoji abėcėlė). Tuo tarpu Įstatyme, kaip nurodo pareiškėjas, joks atvejis ir (ar) išimtis, pagal kuriuos būtų leidžiama asmeniui vardą ir pavardę Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti (perrašyti) lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais, kurių nėra lietuviškoje abėcėlėje, nėra įtvirtintas.

Todėl, pareiškėjo vertinimu, yra pagrindas abejoti Taisyklių 19 punkto tiek, kiek juo, pasak pareiškėjo, leidžiama ne lietuvių tautybės Lietuvos Respublikos piliečių vardą ir pavardę Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose rašyti ne tik lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, atitiktimi konstituciniam asmenų lygybės principui, be to, minėto punkto nuostatos galimai diskriminuoja vieną asmenų grupę prieš kitas.

Visą prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://lrkt.lt/~prasymai/19_2022.htm. .