Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienos

Priimtas nagrinėti prašymas ištirti teisinio reguliavimo, susijusio su Vyriausybės įgaliojimais nustatyti kriterijus, lemiančius savivaldybių mokyklų reorganizavimą ar likvidavimą, atitiktį Konstitucijai

2022-05-26

Konstituciniame Teisme 2022 m. gegužės 25 d. priimtas nagrinėti pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas ištirti, ar:

– Švietimo įstatymo (2011 m. kovo 17 d. redakcija) 43 straipsnio 7 dalies nuostata „Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jei atitinka Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus bendruosius ir specialiuosius kriterijus“ neprieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 1 daliai, 41 straipsnio 2 daliai, 120 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių (su 2021 m. gruodžio 22 d. pakeitimais, įsigaliojusiais 2021 m. gruodžio 24 d.) (toliau – Taisyklės) 11 punktas, 13.1, 25.7, 26.11 papunkčiai tiek, kiek juose nustatyti formalūs (kiekybiniai) kriterijai (rodikliai), lemiantys savivaldybių mokyklų reorganizavimą ar likvidavimą, neprieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 1 daliai, 41 straipsnio 2 daliai, 120 straipsnio 2 daliai.

Pareiškėjos teigimu, jos ginčijama Švietimo įstatymo 43 straipsnio 7 dalies nuostata Konstitucijai prieštarauja tiek, kiek joje Vyriausybei pavesta nustatyti bendruosius ir specialiuosius kriterijus, pagal kuriuos vertinama, ar mokykla gali vykdyti bendrojo ugdymo programas.

Pareiškėja remiasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis dėl konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamų reikalavimų teisėkūros subjektams ir nurodo, kad, kaip ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų. Įstatymų leidėjas Seimas negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms poįstatyminiais aktais reguliuoti tų visuomeninių santykių, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais.

Pareiškėja taip pat cituoja Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimą, kuriame, be kita ko, konstatuota, kad Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalies formuluotė „savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos“ ir 41 straipsnio 2 dalies formuluotė „savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinės bei aukštesniosios mokyklos“, atsižvelgiant į Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies normą, suponuoja savivaldybių (jų institucijų) teisę steigti, reorganizuoti, likviduoti mokymo ir auklėjimo įstaigas, turėti kitas su jų steigimu, reorganizavimu, likvidavimu susijusias teises bei pareigas. Pagal minėtas Konstitucijos nuostatas tik įstatymų leidėjas turi teisę nustatyti nurodytų savivaldybių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo tvarką, reglamentuoti jų veiklą, reguliuoti kitus su šiomis įstaigomis susijusius santykius.

Remdamasi nurodytomis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, pareiškėja teigia, kad teisė nustatyti savivaldybių įstaigų (mokyklų) steigimo, reorganizavimo, likvidavimo tvarką, reglamentuoti jų veiklą, kitus su jomis susijusius santykius pagal Konstituciją yra numatyta būtent įstatymų leidėjui ir ji negali būti deleguota Vyriausybei. Todėl, pareiškėjos nuomone, ginčijamas Švietimo įstatymo 43 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, kriterijus, lemiančius savivaldybių mokyklų galimybę vykdyti bendrojo ugdymo programas, taigi ir veikti, pavesta nustatyti Vyriausybei, jų niekaip neapibrėžus įstatyme, neatitinka iš Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 2 dalies, 120 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

Pareiškėja taip pat ginčija Taisyklių 11 punkte, 13.1, 25.7, 26.11 papunkčiuose įtvirtintą teisinį reguliavimą tiek, kiek juo nustatyti formalūs (kiekybiniai) kriterijai (rodikliai), lemiantys savivaldybių mokyklų reorganizavimą ar likvidavimą.

Pareiškėja nurodo, kad santykių, susijusių su savivaldybių įstaigų (mokyklų) steigimu, reorganizavimu, likvidavimu, reglamentavimas poįstatyminiu aktu vertintinas kaip institucijos, priėmusios tokį aktą, veikimas viršijant įgaliojimus. Pasak pareiškėjos, Vyriausybei Taisyklių 11 punkte, 13.1, 25.7, 26.11 papunkčiuose įtvirtinus kriterijus, kuriuos privalo atitikti bendrojo ugdymo programas vykdyti siekianti mokykla (kaip antai mažiausias mokykloje, vienoje klasėje (jungtinėje klasėje) besimokančių mokinių skaičius, sudarytinų III gimnazijos klasių skaičius), galimai buvo apribotas savivaldybių savarankiškumas ir jų veiklos laisvė, be kita ko, teisė spręsti dėl minėtų kriterijų neatitinkančių savivaldybių mokyklų reorganizavimo ar likvidavimo, kurią garantuoja Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 2 dalies, 120 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Visą prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://lrkt.lt/~prasymai/9_2022.htm.