Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo fizinio asmens prašymas ištirti, ar Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai („Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama“) neprieštaravo Žemės įstatymo 47 straipsnis (su 2021 m. balandžio 22 d. pakeitimu) tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, nenustatyta valstybės prievolė atlyginti visuomenės poreikiams paimamos žemės savininkų (naudotojų) dėl kartu su žeme paimamo gyvenamojo būsto praradimo patirtą neturtinę žalą.

Pareiškėjas savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su Kauno apygardos teismo sprendimu, kuriuo, be kita ko, atmestas pareiškėjo prašymas atlyginti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad jo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo teismų buvo atmesti būtent dėl to, kad įstatymų leidėjas, Žemės įstatyme reguliuodamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką ir atlygintinų nuostolių kategorijas, nenustatė valstybės prievolės atlyginti visuomenės poreikiams paimamos žemės savininkų (naudotojų) dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams patirtą neturtinę žalą, kai kartu su paimama žeme visuomenės poreikiams yra paimamas ir žmogaus gyvenamasis būstas. Teismai, vadovaudamiesi Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsniu, nusprendė, kad neturtinė žala pareiškėjo atveju nėra atlygintina, nes paimant iš pareiškėjo žemę visuomenės poreikiams nebuvo atlikti neteisėti veiksmai, taip pat atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Nors pareiškėjas, jo teigimu, patyrė neturtinę žalą, tačiau ji jam nebuvo atlyginta tik dėl to, kad įstatymų leidėjas Žemės įstatyme, reguliuodamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką ir nustatydamas dėl žemės paėmimo atlygintinų nuostolių kategorijas, nenustatė valstybės pareigos atlyginti paimamo turto savininkų (naudotojų) dėl gyvenamojo būsto netekimo patirtą neturtinę žalą.

Pareiškėjas pažymi, kad teisėtais veiksmais padaryta žala gali būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į tai, taip pat į tai, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę dydžio nustatymo tvarką reguliuoja Žemės įstatymo 47 straipsnis, pareiškėjas teigia, kad teisė į dėl žmogaus gyvenamojo būsto paėmimo patirtos neturtinės žalos atlyginimą turi būti įtvirtinta būtent Žemės įstatymo 47 straipsnyje. Taip, pasak pareiškėjo, paimamos žemės savininkai (naudotojai) įgytų teisinę galimybę įrodyti dėl savo gyvenamojo būsto paėmimo patirtą neturtinę žalą, kurią įrodžius kompetentingos institucijos įgytų prievolę šią žalą atlyginti ir taip tinkamai įgyvendinti teisę į teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę (Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalis).