LRKT 30
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienos

Priimta nagrinėti dalis prašymo įvertinti kai kurių Vyriausybės nutarimo nuostatų, susijusių su galimybių paso įvedimu, konstitucingumą

2022-12-20

Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu priėmė nagrinėti pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo prašymą ištirti, ar Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas):

– 3.1.1 papunktis (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija), 31 punktas (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) neprieštaravo Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Civilinės saugos įstatymo 8 straipsniui;

– 3.1.1.1, 3.1.1.3 papunkčiai (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) neprieštaravo Konstitucijos 21 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– 5.2, 5.3 papunkčiai (2021 m. rugpjūčio 11 d. redakcija) tiek, kiek juose nustatyta teisė fiziniams ir juridiniams asmenims peržiūrėti asmens duomenis ir tikrinti jų atitiktį šio nutarimo 3.1.1 papunktyje nurodytiems kriterijams, neprieštaravo Konstitucijos 22 straipsnio 1, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs baudžiamąją bylą, pradėtą pagal asmens, nuteisto pagal Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio „Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas“ 1 dalį už tai, kad, siekdamas patekti į  kokteilių baro patalpas, karantino režimo priemonių laikymosi kontrolę atliekančiam darbuotojui pateikė kito asmens vardu išduotą galimybių pasą, apeliacinį skundą.

Pareiškėjo teigimu, ginčijamuose Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1 papunktyje (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija), 3punkte (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) įtvirtinus reikalavimą, kad naudotis kontaktinėmis paslaugomis galėjo tik asmenys, atitikę šiame nutarime nurodytus kriterijus (be kita ko, būti pasiskiepijus atitinkama vakcina ar turėti tam tikro testo neigiamą rezultatą), nepagrįstai buvo diskriminuojami asmenys, kurie tų kriterijų neatitiko, nes tarp jų ir tų asmenų, kuriems buvo leista naudotis nurodytomis kontaktinėmis paslaugomis, nėra jokių objektyvių skirtumų, kurie pateisintų skirtingą jiems taikytą teisinį reguliavimą, be kita ko, dėl to, kad pasiskiepiję nurodyta vakcina ar persirgę COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir turėję neigiamą atitinkamo testo rezultatą asmenys taip pat galėjo platinti virusą, kaip ir nepasiskiepijusieji ar nepersirgusieji. Taigi ginčijamas teisinis reguliavimas, pareiškėjo teigimu, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui.

Pareiškėjo prašyme taip pat nurodyta, kad, pagal Konstituciją, asmenų teises (be kita ko, naudotis nurodytomis kontaktinėmis paslaugomis) ribojantis teisinis reguliavimas gali būti nustatytas tik įstatymu, tačiau iš Civilinės saugos įstatymo 8 straipsnio matyti, kad įstatyme nebuvo nustatyta galimybė įtvirtinti tokius ribojimus, kurie yra įtvirtinti ginčijamomis Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo nuostatomis. Todėl ginčijamas teisinis reguliavimas, pareiškėjo teigimu, prieštaravo Civilinės saugos įstatymo 8 straipsnio nuostatoms, o kartu ir konstituciniam teisinės valstybės principui, pagal kurį draudžiama poįstatyminiu teisės aktu reguliuoti santykius, kurie turi būti reguliuojami įstatymu.

Pareiškėjo abejonės dėl Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.1.1.1, 3.1.1.3 papunkčių (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 21 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui grindžiamos tuo, kad, juose įtvirtinus reikalavimą būti pasiskiepijus viena iš nurodytų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcinų ar turėti neigiamą atitinkamo testo rezultatą COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) nustatyti, apribota asmens laisvė pasirinkti, ar skiepytis arba testuotis tam, kad nebūtų suvaržyta jo kasdienė veikla, ar to nedaryti. Toks teisinis reguliavimas, pareiškėjo nuomone, pažeidė asmens teisę į neliečiamumą, ginamą pagal Konstitucijos 21 straipsnio 1 dalį, taip pat konstitucinį teisinės valstybės principą.

Pareiškėjo abejonės dėl Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 5.2, 5.3 papunkčių (2021 m. rugpjūčio 11 d. redakcija) tiek, kiek juose nustatyta teisė fiziniams ir juridiniams asmenims peržiūrėti asmens duomenis ir tikrinti jų atitiktį šio nutarimo 3.1.1 papunktyje nurodytiems kriterijams, atitikties Konstitucijos 22 straipsnio 1, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui grindžiamos tuo, kad asmenų atitiktį kriterijams įrodančiuose dokumentuose esantys asmens duomenys yra asmens privataus gyvenimo dalis, o informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo tvarka turėjo būti nustatyta įstatymu.

Tuo pačiu sprendimu Konstitucinis Teismas atsisakė nagrinėti pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo prašymą ištirti, ar Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.2.1.2 papunktis (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) neprieštaravo Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Civilinės saugos įstatymo 8 straipsniui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.2.1.2 papunktis (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), kuriuo, be kita ko, nustatyta, kad švietimo paslaugos asmenims, neatitinkantiems šiame nutarime nustatytų kriterijų, teikiamos nuotoliniu būdu, nėra aktualus pareiškėjo nagrinėjamai baudžiamajai bylai ir neturi būti taikomas, o į Konstitucinį Teismą teismas gali kreiptis su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja ne bet koks teisės aktas (jo dalis), o tik toks, kuris turėtų būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje. Vadinasi, pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo 3.2.1.2 papunkčio (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai ir įstatymui, todėl šį prašymą atsisakyta nagrinėti.

Visą sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2778/content.