Konstitucinis Teismas lapkričio 29 d., antradienį, 10 val. rašytinio proceso tvarka pradeda nagrinėti bylą pagal pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) prašymą ištirti, ar Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) 32 straipsnis, Statuto (2015 m. birželio 25 d. redakcija) 40 straipsnis tiek, kiek juose nebuvo įtvirtintos kasmetinės atostogos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, kurie vieni augina vaiką (-us) iki keturiolikos metų, neprieštaravo Konstitucijos 22 straipsnio 1 ir 4 dalims, 29 straipsnio 1 daliai, 38 straipsnio 1, 2 ir 6 dalims, 39 straipsnio 1, 2 ir 3 dalims, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Pareiškėjas LVAT į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs nagrinėjimą bylos, kurioje kilo ginčas dėl papildomų kasmetinių atostogų priskaičiavimo asmeniui, vienam auginančiam vaiką (-us) iki 14 metų.

Kaip nurodyta prašyme, nei Statuto (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) 32 straipsnyje, nei Statuto (2015 m. birželio 25 d. redakcija) 40 straipsnyje, reguliuojant statutinių pareigūnų kasmetines atostogas, nebuvo įtvirtinta specialių nuostatų dėl papildomų kasmetinių atostogų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, kurie vieni augina vaiką (-us) iki 14 metų.

Pareiškėjas prašyme pažymi, kad Konstitucijos 38 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos („Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“) išreiškia valstybės įsipareigojimą įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad šeima, taip pat motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos. Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje garantuojama valstybės apsauga ir globa įgyvendinama įvairiais būdais kuriant šeimai, motinystei, tėvystei ir vaikystei, kaip konstitucinėms  vertybėms, palankią aplinką. Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas valstybės įsipareigojimas saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę negali būti aiškinamas atsietai nuo šio straipsnio 6 dalyje įtvirtintos tėvų teisės ir pareigos auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, kuri suponuoja, kad visų pirma būtent tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės.

Įstatymų leidėjas gali pasirinkti įvairias globos ir paramos šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, formas, jų teikimo sąlygas ir kt., tačiau įgyvendindamas savo diskreciją negali apskritai paneigti šios Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos esmės ir iš 38 straipsnio 2 dalies kylančios valstybės priedermės saugoti ir globoti konstitucines vertybes – šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Pareiškėjas nurodo, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalies nuostata, jog nepilnamečius vaikus gina įstatymas, reiškia, kad turi būti garantuojama pakankama ir efektyvi nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų apsauga, o įstatymų leidėjas, kitos valstybinės institucijos, reguliuodamos santykius šioje srityje, turi paisyti nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Vidaus tarnybos statute (2003 m. balandžio 29 d., 2015 m. birželio 25 d. redakcijos su vėlesniais pakeitimais ir (ar) papildymais) įtvirtintu vidaus tarnybos sistemos pareigūnų kasmetinių atostogų teisiniu reguliavimu nebuvo numatytos papildomos kasmetinės atostogos pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų; toks teisinis reguliavimas įtvirtintas tik nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Vidaus tarnybos statute (2018 m. birželio 29 d. redakcija).

Tačiau pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Darbo kodekse, Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos ilgesnės minimalios kasmetinės atostogos darbuotojams ir valstybės tarnautojams, vieniems auginantiems vaiką (-us) iki 14 metų. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu valstybė įvykdė Konstitucijos, be kita ko, jos 38 straipsnio 2 dalyje, suponuojamus įsipareigojimus saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, globoti šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikti joms paramą bei užtikrino tinkamą kitų šių konstitucinių imperatyvų suponuojamų konstitucinių teisių ir laisvių įgyvendinimą.

Pareiškėjas nurodo ir tai, kad Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos tarnaujančių pareigūnų teises, pareigas ir socialines garantijas reglamentuojančiame Kalėjimų departamento statute ir iki 2019 m. sausio 1 d. buvo atskirai aptarta ir įtvirtinta pareigūnų, kurie vieni augina vaiką (-us) iki 14 metų, teisė į ilgesnes kasmetines atostogas. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis neįžvelgia tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, dėl kurių vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, lyginant juos su darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojais bei Kalėjimų departamento pareigūnais, kai tokie asmenys vieni augina vaiką (-us) iki 14 metų, galėtų būti traktuojami nevienodai (ypač atsižvelgiant į šių asmenų auginamų vaikų iki 14 metų teises ir teisėtus interesus).

Pareiškėjo manymu, Statute nenustačius papildomų kasmetinių atostogų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, kurie vieni augina vaiką (-us) iki 14 metų, taip pat yra nepagrįstai ribojamas jų privatus gyvenimas (Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo teigimu, įstatymų leidėjas, reglamentuodamas vidaus tarnybos sistemos pareigūnų kasmetines atostogas, nepaisė nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų, neįgyvendino Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto įsipareigojimo saugoti, kad niekas nepatirtų savavališko ir neteisėto kišimosi į šeimos gyvenimą.

Prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/~prasymai/22_2021.htm.