Konstitucinis Teismas rugsėjo 20 d., antradienį, 10 val. rašytinio proceso tvarka pradeda nagrinėti bylą pagal pareiškėjo juridinio asmens individualų konstitucinį skundą, kuriame prašoma  ištirti, ar Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (2018 m. sausio 12 d. redakcija) (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio 15 dalis tiek, kiek pagal ją šio įstatymo 11 straipsnio 2 punkte nurodytos grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančios priežastys (t. y. tai, kad investuotojas turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis) laikomos nepašalinamomis, neprieštaravo Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai („Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“), konstituciniam teisinės valstybės principui.

Iš pareiškėjo prašymo matyti, jog jis savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimu, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjo neatitikties nacionalinio saugumo interesams faktinės aplinkybės, nustatytos Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos 2017 m. gruodžio 5 d. sprendime, nėra pasikeitusios (1 punktas). Į Konstitucinį Teismą pareiškėjas kreipėsi po to, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo Vyriausybei priimti sprendimą dėl pareiškėjo atitikties nacionalinio saugumo interesams, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi šį sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas, grįsdamas savo abejones dėl Įstatymo 12 straipsnio 15 dalies tiek, kiek nurodyta, atitikties Konstitucijai, teigia, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą, sistemiškai aiškinamą kartu su 11 straipsnio 2 punktu, investuotojas, kartą pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų minėto Įstatymo 11 straipsnio 2 punkto pagrindu, visam laikui laikomas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, neatsižvelgiant į jokias faktines aplinkybes, net jeigu nustatyti rizikos veiksniai būtų seniai išnykę. Ginčijamas teisinis reguliavimas, pasak pareiškėjo, neleidžia pakeisti neigiamo vertinimo nacionalinio saugumo požiūriu, net jei ateityje pareiškėjas visiškai suderintų savo elgesį su teisės aktų reikalavimais, ir taip itin reikšmingai ir negrįžtamai apriboja ūkinės veiklos galimybes. Taigi Įstatymo 12 straipsnio 15 dalyje nustatytas neterminuotas ribojimas yra neproporcingas, todėl pažeidžiantis Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą.

Visą sprendimo dėl prašymo priėmimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2550/content.