Konstitucinis Teismas birželio 20 d., antradienį, 14 val. rašytinio proceso tvarka pradeda nagrinėti bylą  pagal pareiškėjos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Konstitucijos 14 straipsniui neprieštarauja Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 2 dalis tiek, kiek jose įtvirtinta galimybė piliečių asmenvardžius rašyti ne valstybine kalba.

Pareiškėja savo abejones grindžia, be kita ko, tuo, kad nors Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime, pasak pareiškėjos, apskritai neužkirto kelio Lietuvos Respublikos piliečio pase asmens vardą ir pavardę rašyti ne valstybine kalba paremtais rašmenimis, tačiau jis aiškiai ir nedviprasmiškai konstatavo, jog keičiant vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase tvarką įstatymų leidėjas privalo kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (toliau – VLKK), kurios priimta oficiali išvada yra privaloma visoms valdžios institucijoms.

Pareiškėjos nuomone, tai reiškia, kad keisdamas vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase tvarką įstatymų leidėjas privalo ne tik kreiptis į VLKK, bet ir atsižvelgti į gautą oficialią VLKK išvadą.

Pareiškėja nurodo, kad Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstydamas Įstatymo projektą Nr. XIIIP-535, 2021 m. sausio 14 d. kreipėsi į VLKK su prašymu pateikti oficialią išvadą dėl minėtame projekte siūlomos piliečių asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis. VLKK 2021 m. lapkričio 6 d. priėmė, pareiškėjos vertinimu, neigiamą išvadą dėl pateikto Įstatymo projekto. Kaip nurodo pareiškėja, pasak VLKK, Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašytini lietuviškais rašmenimis, išskyrus dvi galimas išimtis: a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško raidyno rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą; b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško raidyno rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą. Tačiau įstatymų leidėjas, pareiškėjos nuomone, tokios VLKK išvados nepaisė ir įtvirtino ginčijamą teisinį reguliavimą, taip  pažeisdamas Konstitucijos 14 straipsnį.

Visą prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://lrkt.lt/~prasymai/16_2022.htm.