Konstitucinis Teismas liepos 15 d., ketvirtadienį, 10 val. rašytinio proceso tvarka pradeda nagrinėti bylą pagal pareiškėjo fizinio asmens prašymą ištirti, ar Konstitucijos 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštaravo Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punktas (2015 m. birželio 25 d. redakcija) tiek, kiek pagal jį tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neprilyginamas faktinis tarnybos SSRS kariniuose, vidaus reikalų ministerijos ar kituose padaliniuose laikas po 1990 m. kovo 11 d., kai asmuo tokią tarnybą atliko Lietuvos Respublikos pareigūnų nurodymu ar pavedimu ir taip vykdė Lietuvos Respublikai svarbias funkcijas, veikė Lietuvos Respublikos interesais ir Lietuvos Respublikos naudai.

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir šios valdybos teritorinio skyriaus sprendimais, kuriais, apskaičiuojant pareiškėjui skiriamą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, į pareiškėjo tarnybos laiką šiai pensijai skirti neįskaitytas laikotarpis nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 31 d. (1 metai 5 mėnesiai 20 dienų). Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti šiuos sprendimus, įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių perskaičiuoti jo tarnybos stažą ir iš naujo apskaičiuoti jam skiriamą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Šis teismas pareiškėjo skundą patenkino, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus apeliacinį skundą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo teigimu, ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas konstitucinis teisingumo principas, nes faktinis Lietuvoje veikusių SSRS karinių komisariatų tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose laikas po 1990 m. kovo 11 d. neprilyginamas tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti tik dėl to, kad asmuo neatitinka sąlygos būti pašauktas atlikti prievartinę būtinąją karo tarnybą, nors jis minėtą tarnybą po 1990 m. kovo 11 d. atliko, pasak pareiškėjo, Lietuvos Respublikos pareigūnų nurodymu ar pavedimu, jos metu vykdė Lietuvos Respublikai svarbias funkcijas, veikė Lietuvos Respublikos interesais ir Lietuvos Respublikos naudai, taigi buvo lojalus Lietuvos valstybei. Pasak pareiškėjo, ginčijamoje nuostatoje nurodytos garantijos gali ir turi būti taikomos tiems asmenims, kurie po 1990 m. kovo 11 d. atlikdami tarnybą SSRS kariniuose, Vidaus reikalų ministerijos ar kituose padaliniuose vykdė Lietuvos valstybei svarbias funkcijas bei veikė Lietuvos Respublikos interesais ir Lietuvos Respublikos labui, taip, kaip tos garantijos yra taikomos SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniuose, vykdžiusiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje veikusių pataisos reikalų sistemos įstaigų apsaugą ir kontrolę, tarnybą atlikusiems asmenims.

Taigi, pareiškėjo manymu, ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeisti Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas, 52 straipsnis, pagal kurį valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais, konstitucinis teisinės valstybės principas.

Sprendimo dėl prašymo priėmimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2210/content.