Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienos

Pradedama nagrinėti byla pagal individualų konstitucinį skundą, kurioje tiriama įstatymo nuostatos, susijusios su žemės ūkio paskirties žemės pirkimo pirmumo teisės įgyvendinimu, atitiktis Konstitucijai

2021-09-21

Konstitucinis Teismas rugsėjo 22 d., trečiadienį, 13.30 val. rašytinio proceso tvarka pradeda nagrinėti bylą pagal pareiškėjo juridinio asmens individualų konstitucinį skundą, kuriame prašoma ištirti, ar Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (2017 m. lapkričio 23 d. redakcija) (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 8 dalis neprieštarauja konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams.

Įstatymo 5 straipsnio „Pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę“ 8 dalyje nustatyta: „Jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.“

Ginčydamas Įstatymo 5 straipsnio 8 dalies atitiktį Konstitucijai, pareiškėjas pažymi, kad pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį Įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą pranešimą (registruotu laišku) apie ketinamą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teisę turinčiam asmeniui turėdavo išsiųsti pats žemės sklypo savininkas ir jokia įgaliota valstybės institucija šios procedūros nevykdė. 2014 m. sausio 1 d., įsigaliojus Įstatymo pakeitimams, į žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procesą įtraukta valstybės institucija – Nacionalinė žemės tarnyba: sudarant žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį, ši tarnyba pagal Įstatymo 5 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą patikrina, ar yra asmenų, turinčių pirmumo teisę pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ir išduoda atitinkamą pažymą žemės sklypo pardavėjui. Pareiškėjas pažymi, kad notaras gali patvirtinti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį tik gavęs atitinkamus Nacionalinės žemės tarnybos išduotus dokumentus.

Taigi, pareiškėjo teigimu, valstybės institucija, išduodama visus reikiamus leidimus sudaryti sandorį, turi pareigą užtikrinti tinkamą pirmumo teisės įgyvendinimą, todėl atsakomybė už klaidas, padarytas leidžiant sudaryti tokį sandorį, turi tekti išimtinai šiai valstybės institucijai. Be to, pareiškėjas nurodo, kad privalomas valstybės institucijos ir notaro dalyvavimas sudarant sandorį jo šalims leidžia pagrįstai tikėtis, jog sandorio sudarymas vykdomas pagal šiam procesui privalomus teisinius imperatyvus. Kaip teigia pareiškėja, pagal ginčijamą teisinį reguliavimą pirkėjo teisės ir pareigos perkeliamos net ir tuo atveju, jeigu asmens pirmumo teisė įsigyti žemės sklypą buvo pažeista dėl valstybės institucijos kaltės. Tuo atveju, kai asmens pirmumo teisė įsigyti žemės ūkio paskirties žemės buvo pažeista dėl valstybės institucijos kaltės, pareiškėjos teigimu, remiantis konstituciniais atsakingo valdymo, teisinės valstybės principais, pažeista teisė turėtų būti ginama ne perkeliant pirkėjo teises ir pareigas, bet atlyginant žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, taip išsaugant jau susiklosčiusių žemės ūkio paskirties žemės pirkimo‒pardavimo teisinių santykių stabilumą.