Naujienos

Pareiškėjui grąžintas prašymas ištirti Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios bylą nagrinėjančio teisėjo nusišalinimą, konstitucingumą

2023-06-12

Konstitucinis Teismas 2023 m. birželio 8 d. sprendimu grąžino pareiškėjui Kauno apylinkės teismui prašymą ištirti, ar Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 59 straipsnio 3 dalies nuostata „Jeigu bylą nagrinėja vienas teisėjas, dėl jam pareikšto nušalinimo nusprendžia jis pats“ neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs baudžiamąją bylą, kurioje ją nagrinėjančiai pirmosios instancijos teismo teisėjai buvo pareikštas nušalinimas. Pareiškėjas patenkino kaltinamojo gynėjo prašymą prieš sprendžiant dėl teisėjai pareikšto nušalinimo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl BPK 59 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijai, nes, pasak pareiškėjo, šią teisės normą jis privalo taikyti spręsdamas pareikšto nušalinimo klausimą.

Pareiškėjas prašyme Konstituciniam Teismui teigė, kad ginčyta BPK nuostata, pagal kurią teisėjas pats turi spręsti dėl jam pareikšto nušalinimo, t. y. ar būti teisėju savo byloje, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, pagal kurį kiekvienas asmuo turi teisę į nešališką ir nepriklausomą teismą, ir pažeidžia asmens teisę į tinkamą teismo procesą, įtvirtintą Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, nes teisėjas įpareigojamas veikti taip, kad lieka nepašalintos prielaidos proceso dalyviams manyti, jog jis gali būti šališkas ar priklausomas, ypač atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 439 straipsnį nutartys dėl pareikštų nušalinimų yra neskundžiamos.

Pareiškėjas nurodė ir tai, kad proceso dalyvis turi teisę netinkamai išspręsto teisėjo nušalinimo klausimą kelti apeliaciniame skunde dėl nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, kad teismo šališkumas yra vienas iš pagrindų panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas), taip pat esminis baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas, kliudantis teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą (BPK 369  straipsnio 3 dalis).

Konstitucinis Teismas sprendime pažymėjo, kad iš šių pareiškėjo teiginių nėra aišku, kodėl ginčyta BPK 59 straipsnio 3 dalies nuostata, atsižvelgiant į paties pareiškėjo nurodytą kitą BPK įtvirtintą teisinį reguliavimą, neužtikrina asmens teisės į nešališką teismą ir į tinkamą teismo procesą. Taigi pareiškėjas nepateikė aiškių teisinių argumentų dėl ginčytos BPK nuostatos atitikties Konstitucijos 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjas abejojo ginčyto teisinio reguliavimo atitiktimi ir Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, kurioje, pasak jo, įtvirtintas konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas. Šią savo abejonę jis grindė tuo, kad ginčijamoje BPK 59 straipsnio 3 dalies nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas skiriasi nuo įtvirtintojo Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 69 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos.

Tačiau pareiškėjas neatsižvelgė į oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas ir nepaaiškino, kodėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į baudžiamojo proceso santykių ypatumus ir pagal Konstituciją turėdamas plačią diskreciją reguliuoti šiuos santykius, privalo nustatyti tokias pačias procesines taisykles (procedūras), kaip ir civiliniame procese, kuriomis remiantis spręstinas teisėjo nušalinimo klausimas.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų savo abejonėms dėl BPK 59 straipsnio 3 dalies nuostatos „Jeigu bylą nagrinėja vienas teisėjas, dėl jam pareikšto nušalinimo nusprendžia jis pats“ atitikties Konstitucijai pagrįsti. Todėl prašymas kaip neatitinkantis Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo grąžintas pareiškėjui. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį, prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

Visą prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2862/content.