Konstitucinis Teismas šiandien priimtu sprendimu grąžino pareiškėjui Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą ištirti:

– „ar Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 20 straipsnis ir jo turinį atskleidžianti praktika, pagal kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalies nuostatai „Konstitucinis Teismas sprendžia, ar <...> Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams“ ir 105 straipsnio 2 dalies 2 punktui „Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams Respublikos Vyriausybės aktai““;

– „ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 526 „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 597 „Dėl sandorio pripažinimo neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų“ neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui“.

Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai kreipėsi sustabdęs administracinės bylos nagrinėjimą. Joje sprendžiamas ginčas kilo dėl Vyriausybės nutarimų, kuriais du planuojami sudaryti sandoriai pripažinti neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų, teisėtumo ir pagrįstumo, juos apskundus Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 20 straipsnį.

Pakartotinai į Konstitucinį Teismą pareiškėjas kreipėsi po to, kai Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 11 d. sprendimu grąžino jo pirmąjį prašymą dėl to, kad jis nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų abejones dėl ginčytos įstatymo nuostatos, taip pat dėl ginčytų Vyriausybės nutarimų prieštaravimo Konstitucijai, t. y. prašymas neatitiko Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytų reikalavimų.

Konstitucinis Teismas šios dienos sprendime konstatavo, kad pareiškėjas savo abejones dėl ginčyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai grindė iš esmės analogiškais išdėstytiesiems savo pirmajame prašyme teiginiais,  naujų argumentų abejonėms dėl minėto reguliavimo konstitucingumo pagrįsti nepateikė. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad didelę pakartotinio prašymo dalį sudaro plačiai cituojamos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, tačiau nėra pateikta naujų argumentų pareiškėjo abejonėms pagrįsti.

Konstitucinis Teismas sprendime pabrėžė, kad pagal oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas faktinių aplinkybių ir duomenų, kurie yra individualių poįstatyminių teisės aktų pagrindas, tyrimas, duomenų pagrįstumo, pakankamumo vertinimas pirmiausia priklauso atitinkamas bylas nagrinėjančių teismų kompetencijai. Vilniaus apygardos administracinis teismas, vertindamas savo nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčijamų minėtų Vyriausybės nutarimų motyvus ir abejodamas dėl jų aiškumo, taip pat dėl šiais nutarimais priimtų sprendimų (taikomų priemonių) proporcingumo, turi įvertinti ne tik šių nutarimų tekstą, bet ir visą su jų priėmimu susijusią ir kitų kompetentingų valstybės institucijų pateiktą medžiagą. Be to, jis turi pareigą rinkti ir kitus teisingam bylos išnagrinėjimui būtinus papildomus įrodymus ir juos atitinkamai įvertinti, kad pašalintų kilusias abejones.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė jo abejones pagrindžiančių teisinių argumentų, ir, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsniu, pakartotinį prašymą grąžino pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

Visą sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1921/content.