Naujienos

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatos, įtvirtinančios baigtinį asmenų, turinčių teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą, sąrašą, prieštarauja Konstitucijai

2024-01-24

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis (2019 m. gruodžio 17 d. redakcija) tiek, kiek pagal jį ne visi asmenys, dėl paciento mirties patyrę neturtinę žalą, turi teisę į tokios žalos atlyginimą šio įstatymo nustatyta tvarka, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

Šią konstitucinės justicijos bylą Konstitucinis Teismas nagrinėjo pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo prašymus. Pareiškėjas kreipėsi į Konstitucinį Teismą sustabdęs atitinkamas civilines bylas, kuriose sprendžiamas klausimas dėl paciento sveikatai (gyvybei) padarytos žalos atlyginimo.

Pareiškėjo nuomone, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtinus baigtinį asmenų, turinčių teisę gauti paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą, sąrašą, tik mirusio paciento nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), sutuoktiniui, nedarbingiems tėvams (įtėviams), kitiems nedarbingiems išlaikytiniams, mirusio paciento vaikui, gimusiam po jo mirties, su pacientu susijusiems ypač artimu ir glaudžiu ryšiu mirusio paciento darbingiems tėvams (įtėviams) ir pilnamečiams vaikams (įvaikiams) dėl paciento mirties patirta neturtinė žala atlyginama šiame įstatyme nustatyta tvarka. Pareiškėjo manymu, pagal Konstituciją neturtinė žala, atsiradusi dėl paciento sveikatai padarytos žalos, tokia pačia tvarka turėtų būti atlyginama ir kitiems dėl paciento mirties neturtinę žalą patyrusiems asmenims, nenurodytiems Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnyje.

Spręsdamas dėl ginčyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas. Iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama.  Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta įstatymų leidėjo pareiga išleisti įstatymą ar įstatymus, nustatančius žalos atlyginimą asmeniui už jam padarytą materialinę ir moralinę žalą, ir nustatyti pakankamas teisės gauti padarytos žalos atlyginimą įgyvendinimo priemones. Bendrieji konstituciniai žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui pagrindai kyla, be kita ko, iš konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų. Įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai.

Įstatymų leidėjas, siekdamas, be kita ko, užtikrinti, kad teikiant medicinines paslaugas asmeniui padaryta žala būtų atlyginta veiksmingai ir laiku, ir nustatydamas patirtos žalos, taip pat ir moralinės, atlyginimo tvarką, turi plačią diskreciją reguliuoti tokios žalos atlyginimo procedūras, įstatymu nustatyti, ar asmeniui padaryta žala, taip pat ir moralinė, yra atlyginama neteismine, ar teismine tvarka. Tai darydamas įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos normų ir principų, be kita ko, iš konstitucinio žalos atlyginimo principo kylančių imperatyvų.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad ginčyto teisinio reguliavimo parengiamuosiuose dokumentuose (travaux préparatoires) yra nurodyta, kad šio teisinio reguliavimo tikslas – sudaryti vienodas ir aiškias sąlygas visiems neturtinę žalą dėl paciento mirties patyrusiems asmenims gauti neturtinės žalos atlyginimą.

Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme įtvirtintą specialų teisinį reguliavimą, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo, asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir žalą padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltė nėra vertinama ir žala atlyginama iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti, lėšų. Tačiau Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnyje nustačius, kad tik šiame straipsnyje nurodyti asmenys turi teisę į dėl paciento mirties patirtos neturtinės žalos atlyginimą, kiti dėl paciento mirties neturtinę žalą patyrę asmenys, be kita ko, tie asmenys, kuriuos su mirusiu pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys, tačiau jie nebuvo mirusio paciento išlaikomi ar neturėjo teisės į išlaikymą, ar tokios teisės neįgijo po gimimo ir nebuvo mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai) ir pilnamečiai vaikai (įvaikiai), neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą šio įstatymo nustatyta specialiąja tvarka.

Vadinasi, nutarime pabrėžė Konstitucinis Teismas, pagal ginčytą Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnį, ne visi asmenys, dėl paciento mirties patyrę neturtinę žalą, turi teisę į tokios žalos atlyginimą šio įstatymo nustatyta tvarka, nepaisant to, kad ginčyto teisinio reguliavimo tikslas buvo sudaryti vienodas ir aiškias sąlygas visiems neturtinę žalą dėl paciento mirties patyrusiems asmenims gauti neturtinės žalos atlyginimą.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas specialų žalos, padarytos paciento sveikatai, atlyginimo teisinį reguliavimą, t. y. įgyvendindamas turimą diskreciją reguliuoti teikiant medicinines paslaugas asmens patirtos žalos, taip pat ir moralinės, atlyginimo procedūras, ginčytu Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsniu, pagal kurį ne visi asmenys, dėl paciento mirties patyrę neturtinę žalą, turi teisę į tokios žalos atlyginimą šio įstatymo nustatyta tvarka, nepaisė iš konstitucinio žalos atlyginimo principo kylančių imperatyvų, be kita ko, draudimo įstatymais nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta moralinė žala neatlyginama, nepaisė iš konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų kylančio reikalavimo įstatymais sudaryti visas reikiamas teisines prielaidas padarytą žalą ją patyrusiems asmenims atlyginti teisingai.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis tiek, kiek pagal jį ne visi asmenys, dėl paciento mirties patyrę neturtinę žalą, turi teisę į tokios žalos atlyginimą šio įstatymo nustatyta tvarka, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

Tai konstatavęs, Konstitucinis Teismas toliau netyrė ginčyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 29 straipsniui.

Visą nutarimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr.https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2955/content.