Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienos

Nutraukta teisena byloje pagal Seimo narių grupės prašymą įvertinti teisinio reguliavimo, kuriuo nustatytas reikalavimas į Lietuvą grįžtantiems piliečiams turėti neigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą, konstitucingumą

2022-05-25

Konstitucinis Teismas nutraukė pradėtą teiseną byloje pagal pareiškėjos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.31 papunktis (2021 m. kovo 5 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) tiek, kiek pagal jį, pasak pareiškėjos, ribojama Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių teigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą, teisė grįžti į Lietuvą, neprieštarauja Konstitucijos 32 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.

Konstitucinis Teismas sprendime pažymėjo, kad pareiškėjos ginčytame Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.31 papunktyje (2021 m. kovo 5 d. redakcija) nustatyta judėjimo per sieną karantino metu sąlyga – turėti dokumentą apie asmeniui atliktą COVID-19 tyrimą ir gautą neigiamą COVID-19 tyrimo atsakymą – buvo taikytina tik tiems asmenims, taigi ir Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie grįždavo ar atvykdavo į Lietuvos Respubliką keleivių vežimo tarptautinio susisiekimo maršrutais reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais, kaip antai lėktuvais, maršrutiniais autobusais. Šis reikalavimas nebuvo taikomas Lietuvos Respublikos piliečiams, grįžtantiems ir atvykstantiems į Lietuvos Respubliką kitais būdais, taigi Lietuvos Respublikos piliečiai, grįžtantys ar atvykstantys į Lietuvą kitais būdais, tai galėjo padaryti ir neturėdami dokumento, patvirtinančio COVID-19 tyrimo neigiamą rezultatą.

Konstitucinis Teismas sprendime konstatavo, kad pareiškėjos ginčytas Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.31 papunktyje įtvirtintas teisinis reguliavimas buvo ne kartą keistas, o Vyriausybės 2021 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 499 Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas su visais pakeitimais ir papildymais pripažintas netekusiu galios.

Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (2021 m. birželio 28 d. redakcija) 2.5 papunktyje buvo nustatytas teisinis reguliavimas, pareiškėjos ginčytu aspektu iš esmės analogiškas buvusiam nustatytam pareiškėjos ginčytame Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.31 papunktyje, tačiau Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas taip pat pripažintas netekusiu galios (Vyriausybės 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 378).

Taigi teisinis reguliavimas, kurį ginčijo pareiškėja, buvęs įtvirtintas Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo 2.1.31 papunktyje, ir jam ginčytu aspektu analogiškas teisinis reguliavimas, buvęs įtvirtintas Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo (2021 m. birželio 28 d. redakcija) 2.5 papunktyje (su vėlesniais pakeitimais), yra panaikintas, t. y. pašalintas iš teisės sistemos, ir nebegali būti taikomas.

Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ginčijamo teisės akto panaikinimas yra pagrindas priimti sprendimą pradėtai teisenai nutraukti. Jeigu tai paaiškėja iki teisminio posėdžio pradžios, Konstitucinis Teismas šį klausimą sprendžia pasitarimų kambaryje.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalies formuluotė „yra pagrindas <...> pradėtai teisenai nutraukti“ aiškintina kaip nustatanti Konstitucinio Teismo teisę tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą kreipėsi ne teismai ir ne Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys, bet kiti Konstitucijos 106 straipsnyje nurodyti subjektai, o ginčijamas teisės aktas (jo dalis) nebegalioja – jis yra pripažintas netekusiu galios (panaikintas arba pakeistas) arba jo galiojimas yra pasibaigęs, atsižvelgus į nagrinėjamos bylos aplinkybes, nutraukti pradėtą teiseną.

Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl galimybės vertinti atitiktį Konstitucijai tų teisės aktų, kurie nebegali būti taikomi, nes buvo skirti reguliuoti santykiams, kurie yra pasibaigę, taigi nebeegzistuoja, yra pabrėžęs, kad bet kokia teisėkūros subjektų intervencija į tokį teisinį reguliavimą nebegalima, tokia intervencija būtų beprasmė, iracionali, nes reikštų, kad atitinkami teisėkūros subjektai imasi reguliuoti – vadinasi, bando pakeisti – praeitį. Tokia pat beprasmė būtų ir Konstitucinio Teismo intervencija į teisinį reguliavimą, kuris nebegalioja, nebegali būti taikomas ir kurio pagrindu atsiradę teisiniai santykiai yra pasibaigę.

Taigi, net jeigu šioje konstitucinės justicijos byloje būtų nustatyta, kad pareiškėjos ginčytas ar jam iš esmės analogiškas kitame teisės akte nustatytas teisinis reguliavimas, kuris nebegalioja ir nebegali būti taikomas, prieštaravo Konstitucijai, jokia teisėkūros subjekto, pagal Konstituciją turinčio pareigą pakeisti arba panaikinti Konstitucijai prieštaravusį teisinį reguliavimą, intervencija į atitinkamą teisinį reguliavimą nebebūtų galima.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją jis turėtų pareigą išnagrinėti prašymą ištirti Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarime buvusio nustatyto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai ir (arba) kitam aukštesnės teisinės galios teisės aktui nepriklausomai nuo to, ar toks teisinis reguliavimas galioja, ar ne, jeigu į Konstitucinį Teismą kreiptųsi konkrečią bylą nagrinėjantis teismas, kuriam kiltų abejonių dėl toje byloje taikytino teisės akto konstitucingumo, arba Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis į Konstitucinį Teismą kreiptųsi Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo, siekiantis apginti savo galimai pažeistas konstitucines teises ar laisves.

Visą prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/~prasymai/8_2021.htm.

Sprendimo dėl pradėtos teisenos nutraukimo tekstas, žr. https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2669/content.