Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu nutraukė pradėtą teiseną byloje pagal pareiškėjos Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas):

– 3.1.1 papunktis (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija), 3.2.1.2 papunktis (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija), 3¹ punktas (2021 m. rugsėjo 8 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Civilinės saugos įstatymo 8 straipsniui;

– 3.1.1.1, 3.1.1.3 papunkčiai (2021 m. rugsėjo 29 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– 5.2, 5.3 papunkčiai (2021 m. rugpjūčio 11 d. redakcija) tiek, kiek juose nustatyta teisė fiziniams ir juridiniams asmenims peržiūrėti asmens duomenis ir tikrinti jų atitiktį šio nutarimo 3.1.1 papunktyje nurodytiems kriterijams, neprieštarauja Konstitucijos 22 straipsnio 1, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas sprendime pažymėjo, kad Vyriausybė 2022 m. vasario 2 d. priėmė nutarimą, kuris įsigaliojo 2022 m. vasario 5 d. ir kuriuo pakeistos kai kurios Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nuostatos. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įsigaliojus Vyriausybės 2022 m. vasario 2 d. nutarimui pareiškėjos ginčytas teisinis reguliavimas arba pakeistas taip, kad tokio teisinio reguliavimo nebėra nustatyto, arba pripažintas netekusiu galios, taigi šis teisinis reguliavimas yra panaikintas, t. y. pašalintas iš teisės sistemos, ir nebegali būti taikomas.

Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ginčijamo teisės akto panaikinimas yra pagrindas priimti sprendimą pradėtai teisenai nutraukti. Jeigu tai paaiškėja iki teisminio posėdžio pradžios, Konstitucinis Teismas šį klausimą sprendžia pasitarimų kambaryje.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 4 dalies formuluotė „yra pagrindas <...> pradėtai teisenai nutraukti“ aiškintina kaip nustatanti Konstitucinio Teismo teisę tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą kreipėsi ne teismai ir ne Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys, bet kiti Konstitucijos 106 straipsnyje nurodyti subjektai, o ginčijamas teisės aktas (jo dalis) nebegalioja – jis yra pripažintas netekusiu galios (panaikintas arba pakeistas) arba jo galiojimas yra pasibaigęs, atsižvelgus į nagrinėjamos bylos aplinkybes, nutraukti pradėtą teiseną.

Kaip minėta, pareiškėja šioje konstitucinės justicijos byloje yra Seimo narių grupė.

Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl galimybės vertinti atitiktį Konstitucijai tų teisės aktų, kurie nebegali būti taikomi, nes buvo skirti reguliuoti santykiams, kurie nebeegzistuoja, yra pabrėžęs, kad bet kokia teisėkūros subjektų intervencija į tokį teisinį reguliavimą nebegalima. Tokia intervencija būtų beprasmė, iracionali, nes reikštų, kad atitinkami teisėkūros subjektai imasi reguliuoti – vadinasi, bando pakeisti – praeitį. Tokia pat beprasmė būtų ir Konstitucinio Teismo intervencija į teisinį reguliavimą, kuris nebegalioja, nebegali būti taikomas ir kurio pagrindu atsiradę teisiniai santykiai yra pasibaigę.

Taigi, net jeigu šioje konstitucinės justicijos byloje būtų nustatyta, kad, kaip teigia pareiškėja, ginčytos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo nuostatos prieštaravo Konstitucijai ir (arba) Civilinės saugos įstatymui, jokia teisėkūros subjekto, pagal Konstituciją turinčio pareigą pakeisti arba panaikinti Konstitucijai prieštaravusį teisinį reguliavimą, intervencija į atitinkamą teisinį reguliavimą nebebūtų galima, nes minėtos Vyriausybės nutarimo nuostatos nebeegzistuoja, t. y. jos yra iš esmės pakeistos taip, kad jose neliko buvusio nustatyto pareiškėjos ginčijamo teisinio reguliavimo arba jos yra pripažintos netekusiomis galios. Taigi pareiškėjos ginčijamas teisinis reguliavimas yra pašalintas iš teisės sistemos.

Atsižvelgęs į tai, Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pareiškėjos ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai ir Civilinės saugos įstatymui tyrimas pagal pareiškėjos Seimo narių grupės prašymą būtų savitikslis, beprasmis.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjos atstovės papildomai pateiktame rašte išsakyti teiginiai, kad pareiškėjos ginčijamas Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarime buvęs nustatytas teisinis reguliavimas vėl gali būti nustatytas, galėtų būti traktuojami kaip prašymas įvertinti menamo (galbūt būsimo) teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai ir (arba) įstatymams.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų tirti nepriimtų ir oficialiai nepaskelbtų teisės aktų, taigi ir menamo (galbūt būsimo) teisinio reguliavimo, atitikties Konstitucijai. Tokie prašymai yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

Konstitucinis Teismas taip pat priminė, kad tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą kreipiasi bylą nagrinėjantis teismas, kuriam kyla abejonių dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai ar įstatymams, Konstitucinis Teismas turi pareigą išnagrinėti teismo prašymą nepriklausomai nuo to, ar ginčijamas įstatymas arba kitas teisės aktas galioja, ar ne. Priešingu atveju nebūtų pašalintos teismui kilusios abejonės dėl taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai ar įstatymams. Be to, ir tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą, išnaudojęs visas teisinės gynybos priemones ir kitomis Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis, Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo kreipiasi dėl įstatymo (jo dalies) ar kito teisės akto (jo dalies), kurio (kurios) pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves, atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), Konstitucinis Teismas taip pat turi pareigą išnagrinėti šio asmens prašymą nepriklausomai nuo to, ar ginčijamas įstatymas arba kitas teisės aktas atitinkamos konstitucinės justicijos bylos nagrinėjimo metu galioja, ar negalioja, tam, kad būtų sudarytos galimybės veiksmingai apginti asmens konstitucines teises ar laisves, kurios galėjo būti pažeistos sprendimais, priimtais Konstitucijai prieštaraujančių teisės aktų (jų dalių) pagrindu.

Taigi pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas turėtų pareigą išnagrinėti prašymą dėl Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarime buvusio nustatyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai ir (arba) kitam aukštesnės teisinės galios teisės aktui nepriklausomai nuo to, ar toks teisinis reguliavimas galioja, ar ne, jeigu į Konstitucinį Teismą kreiptųsi konkrečią bylą nagrinėjantis teismas, kuriam kiltų abejonių dėl toje byloje taikytino teisės akto konstitucingumo, arba Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis į Konstitucinį Teismą kreiptųsi Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo, siekiantis apginti savo galimai pažeistas konstitucines teises ar laisves.

Visą sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2610/content.