Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienos

Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nuostata, pagal kurią joje nurodytos grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančios priežastys laikomos nepašalinamomis, neprieštaravo Konstitucijai

2022-09-22

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu Konstitucijai neprieštaravusia pripažino Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (2018 m. sausio 12 d. redakcija) (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio, kuriame reglamentuojama investuotojų, siekiančių investuoti į nacionaliniam saugumui svarbius objektus, atitikties nacionalinio saugumo interesams patikra, 15 dalį tiek, kiek pagal ją šio įstatymo 11 straipsnio 2 punkte nurodytos grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančios priežastys laikomos nepašalinamomis.

Ši byla nagrinėta pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės individualų konstitucinį skundą. Pareiškėja prašė įvertinti ginčytos Įstatymo nuostatos atitiktį Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėja savo konstitucinių teisių pažeidimą siejo su vadovaujantis ginčyta nuostata priimtu Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimu, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjos neatitikties nacionalinio saugumo interesams faktinės aplinkybės nėra pasikeitusios, ir pavesta Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai (toliau – Komisija) nustatyti pareiškėjai rekomendacijas, kurių laikantis jos planuojama atlikti investicija nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui. Į Konstitucinį Teismą pareiškėja kreipėsi po to, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo Vyriausybei priimti sprendimą dėl pareiškėjos atitikties nacionalinio saugumo interesams, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėja, kreipdamasi į Konstitucinį Teismą, teigė, kad pagal jos ginčytą Įstatymo 12 straipsnio 15 dalį, sistemiškai aiškinamą kartu su Įstatymo 11 straipsnio 2 punktu, investuotojas, kartą pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų Įstatymo 11 straipsnio 2 punkto pagrindu, visam laikui laikomas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų, neatsižvelgiant į jokias faktines aplinkybes ir nenumatant jokių šios nuostatos netaikymo sąlygų. Pasak pareiškėjos, šiuo teisiniu reguliavimu itin reikšmingai ir negrįžtamai apribojamos jos, kaip investuotojos, ūkinės veiklos ir verslo plėtros galimybės, be to, jos manymu, toks teisinis reguliavimas nėra proporcingas siekiamam tikslui ir apriboja ūkio subjektų teises daugiau, nei būtina.

Spręsdamas dėl ginčytos Įstatymo 12 straipsnio 15 dalies atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį reguliuojant ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, įstatymų leidėjas, siekdamas konstituciškai svarbių tikslų, tarp jų ir užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą, bei nustatydamas specialų teisinį reguliavimą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiems ūkio sektoriams (ūkinės veiklos subjektams ar objektams), gali nustatyti sąlygą, kad asmenys, siekiantys vykdyti ūkinę veiklą valstybės ir visuomenės saugumui svarbiuose ūkio sektoriuose, neturėtų grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis. Nustačius tokią sąlygą, atsižvelgiant, be kita ko, į konstitucinį proporcingumo principą, turi būti sudarytos galimybės įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į minėtų ryšių pobūdį, jų keliamą grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams tam tikrame ūkio sektoriuje bei kitas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 11 straipsnio 2 punkte įtvirtintas investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijus – investuotojo kreipimosi į Komisiją metu turimi ar praeityje turėti grėsmę nacionaliniam saugumui keliantys ryšiai su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis. Tokie ryšiai pagal ginčytą Įstatymo 12 straipsnio 15 dalį laikomi nepašalinamomis grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančiomis priežastimis.

Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat pabrėžė, kad minėtas vertinimo kriterijus nustatytas siekiant konstituciškai svarbaus tikslo apsaugoti valstybės ir visuomenės saugumo interesus reguliuojant ūkinę veiklą, t. y. sudaryti prielaidas užkirsti kelią galimoms grėsmėms valstybės ir visuomenės saugumui svarbiuose ūkio sektoriuose, kylančioms dėl asmenų pažeidžiamumo, susijusio su jų turimais ar turėtais ryšiais.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad nors pagal ginčytą Įstatymo 12 straipsnio 15 dalį minėti ryšiai laikomi nepašalinamomis grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančiomis priežastimis, t. y. grėsmės nacionaliniam saugumui visada bus laikomos išliekančiomis, jeigu, pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 punktą, asmuo turi ar praeityje turėjo riziką ar grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančių ryšių, vis dėlto, ginčytoje nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas, sistemiškai aiškinamas su kitomis šio įstatymo nuostatomis (be kita ko, su Įstatymo 12 straipsnio 12 dalimi), nepaneigia galimybės įvertinti individualią kiekvieno investuotojo situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, konkrečiu atveju atitinkamai individualizuoti jam taikytinas ribojančias jo teises priemones. Įvertinus investuotojo turimų ar praeityje turėtų ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis pobūdį ir galimą įtaką nacionalinio saugumo interesams konkrečios planuojamos investicijos kontekste, gali būti pateiktos rekomendacijos dėl nustatytinų privalomų reikalavimų ar sąlygų, kurių laikantis investicija (jos dalis) galėtų būti vykdoma ir nekeltų grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Taigi ir tokiam investuotojui gali būti leidžiama investuoti, valdant minėtas rizikas ir įvertinus grėsmes konkrečiu atveju.

Taigi Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ginčytas Įstatymo 12 straipsnio 15 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nepažeidžia Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos, iš konstitucinio proporcingumo principo, kaip vieno iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, kylančio reikalavimo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones.

Visą nutarimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr..