Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu priėmė nagrinėti pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą ištirti, ar Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymas (toliau – Grąžinimo įstatymas) tiek, kiek jame nenustatyta valstybinių pensijų mokėjimą administruojančios įstaigos pareiga perskaičiuoti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir išmokėti susidariusį jos dydžių skirtumą, kai dėl 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu neproporcingai sumažinto pareigūnų ar karių darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo ir jo vidurkio padidėjimo pasikeičia ir į šį laikotarpį patenka šios pensijos apskaičiavimui palankiausi paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų nuosekliai einantys dvylika mėnesių.

Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs administracinę bylą, kurioje ginčas kilo dėl neišmokėto pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžių skirtumo, susidariusio 2019 metais ją perskaičiavus pagal asmens dėl jam grąžintos 2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies pasirinktą kitą, t. y. per šį laikotarpį nustatytą, šios pensijos apskaičiavimui palankiausių paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų nuosekliai einančių dvylikos mėnesių jo darbo užmokesčio vidurkį.

Pareiškėjo teigimu, pagal Grąžinimo įstatymą, be kita ko, jo 1 straipsnį, 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 11, 12 dalis, perskaičiuojamos tik tos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, kurios paskirtos jų gavėjams pasirinkus jas apskaičiuoti pagal 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintą darbo užmokesčio (atlyginimo) vidurkį.

Pasak pareiškėjo, Grąžinimo įstatymu nėra ginami interesai tų asmenų, kurių pasirinkimas palankiausiu jų valstybinei pensijai apskaičiuoti nurodyti ne 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d., o ankstesniu (ikikriziniu) laikotarpiu nustatyto darbo užmokesčio vidurkį, buvo nulemtas tuometinės situacijos (dėl ekonomikos krizės sumažinto darbo užmokesčio) ir sąlyginis, nežinant, kad įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimui bus grąžinta 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalis ir tuomet jo vidurkis pasikeis. Šie asmenys, pareiškėjo manymu, yra diskriminuojami, nes jų padėtis tapo nepalankesnė nei tų asmenų, kurių pasirinkimu jiems paskirta valstybinė pensija buvo apskaičiuota pagal 2009 m. gegužės 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu nustatyto darbo užmokesčio vidurkį, todėl pagal Grąžinimo įstatymą ji perskaičiuota ir išmokėtas jos dydžių skirtumas. Pareiškėjo vertinimu, tarp šių asmenų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas, todėl Grąžinimo įstatymu tiek, kiek nurodyta, pažeidžiama Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis.

Pareiškėjo teigimu, Grąžinimo įstatyme, kuris pensijų skyrimą ir mokėjimą reguliuojančių įstatymų atžvilgiu yra specialusis įstatymas, ne tik neatsižvelgiama į reikšmingas aplinkybes, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas, be kita ko, į gautą asmens darbo užmokesčio dydį (jo pokytį), nekompensuojamas susidaręs tam tikrą laikotarpį jam mokėtos mažesnės ir perskaičiuotos valstybinės pensijos dydžių skirtumas, bet ir nėra tinkamai kompensuojami dėl ekonomikos krizės metu neproporcingai sumažinus darbo užmokestį (atlyginimą) patirti asmens praradimai. Tai, pasak pareiškėjo, nesuderinama su teisingumo principu, esančiu vienu iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų.

Taigi, pareiškėjo nuomone, Grąžinimo įstatyme nenustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų įtvirtinta valstybinių pensijų mokėjimą administruojančios įstaigos pareiga perskaičiuoti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir išmokėti susidariusį jos dydžių skirtumą asmenims, kuriems grąžinus dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalį padidėjęs šio darbo užmokesčio (atlyginimo) vidurkis būtų turėjęs įtakos šios pensijos dydžiui reikšmingo paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių laikotarpio pasirinkimui, yra Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui prieštaraujanti legislatyvinė omisija.

Sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2439/content.