Naujienos

Konstitucinis Teismas netirs Civilinio kodekso nuostatų, susijusių su servituto nustatymu, atitikties Konstitucijai

2023-12-07

Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo prašymą ištirti, ar Civilinio kodekso (toliau CK) 4.113 straipsnio 1 dalies, 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtintas teisinis reguliavimas, susijęs su servituto nustatymu teismo sprendimu, neprieštarauja Konstitucijai.

Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs civilinės bylos dėl servituto nustatymo nagrinėjimą. Pareiškėjo nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo prašoma nustatyti servitutą, suteikiantį teisę į ieškovei priklausančias administracines patalpas patekti per atsakovei priklausančias administracines patalpas.

Konstitucinis Teismas priimtame sprendime pažymėjo, kad pareiškėjas savo abejonės dėl ginčyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai iš esmės grindė tuo, kad, pasak jo, CK 4.113 straipsnio 1 dalyje, 4.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu ribojama teismo teisė kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, atsižvelgus į visas, teismo vertinimu, reikšmingas bylos aplinkybes, spręsti dėl servituto nustatymo ir priimti sprendimą, užtikrinantį teisingą tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančio daikto savininko interesų pusiausvyrą.

Pareiškėjo prašymo kontekste Konstitucinis Teismas paminėjo, kad pagal CK 4.111 straipsnio 1 dalį, servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi servitutas, kaip ribota daiktinė teisė į svetimą daiktą, savaime yra šio svetimo (tarnaujančiojo) daikto savininko nuosavybės teisės ribojimas.

Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo ginčytoje CK 4.113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kaip turi būti įgyvendinamos servituto suteikiamos teisės, tačiau šioje nuostatoje neįtvirtinti servituto nustatymo kriterijai.

Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjo ginčytoje CK 4.126 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, reglamentuojančiu, kada servitutas gali būti nustatomas teismo sprendimu, be kita ko, yra įtvirtinta vertinamojo pobūdžio sąlyga – „nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį“, nenurodant nei kriterijų, kuriais remdamasis teismas turi spręsti dėl šios sąlygos buvimo, nei draudimų teismui remtis kuriais nors teisiniais kriterijais ar atsižvelgti į visas, teismo vertinimu, reikšmingas aplinkybes.

Taigi ginčytose CK 4.113 straipsnio 1 dalies, 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtintas teisinis reguliavimas neužkerta kelio teismui, nagrinėjančiam servituto nustatymo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti visas turinčias reikšmės aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, užtikrinantį viešpataujančiojo daikto ir daikto, kurį prašoma nustatyti tarnaujančiuoju, savininko interesų pusiausvyrą.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašyme nėra tyrimo dalyko. Tai reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui, todėl pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą jį atsisakyta nagrinėti.

Visą sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2928/content.