Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienos

Konstitucinis Teismas nenagrinės pakartotinio prašymo įvertinti teisinio reguliavimo, susijusio su įpareigojimu įsigyti suskystintų gamtinių dujų terminalo būtinojo kiekio dalį, konstitucingumą

2021-11-26

Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu grąžino pareiškėjui Vilniaus miesto apylinkės teismui (toliau – VMAT) prašymą ištirti, ar:

– Konstitucijos 23, 46 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštaravo Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (toliau – SGD terminalo įstatymas) 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 3 dalies 1 punktas tiek, kiek jame, pareiškėjo teigimu, nebuvo nustatyta, kad reguliuojamiems nepriklausomiems šilumos gamintojams paskirstant privalomą sunaudoti iš suskystintų gamtinių dujų terminalo (toliau –SGD terminalas) tiekiamų suskystintų gamtinių dujų kiekį turėjo būti atsižvelgiama į faktinį energijos gamintojų suskystintų gamtinių dujų poreikį vykdant valstybės reguliuojamą veiklą, į reguliuojamų ir nereguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos gamybos kainų konkurenciją, į galimybę šilumos energijos supirkimo aukcionuose parduoti visą šilumos energiją, pagamintą naudojant iš SGD terminalo tiekiamas suskystintas gamtines dujas, į galimybę šią šilumos energiją minėtuose aukcionuose parduoti už valstybės reguliuojamą kainą;

– Konstitucijos 23, 46 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, SGD terminalo įstatymo 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 6 daliai, Šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. redakcija) 1 straipsnio 2 daliai, 3 straipsnio 2 daliai (2013 m. kovo 14 d. redakcija), 10 straipsnio 1 daliai (2013 m. kovo 14 d. redakcija), 3 daliai (2013 m. liepos 2 d. redakcija) neprieštaravo Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimu (2013 m. gruodžio 11 d. redakcija) patvirtinto Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4, 15, 16 punktai tiek, kiek juose, pareiškėjo teigimu, nebuvo nustatyta, kad reguliuojamiems nepriklausomiems šilumos gamintojams paskirstant privalomą sunaudoti iš SGD terminalo tiekiamų suskystintų gamtinių dujų kiekį turėjo būti atsižvelgiama į faktinį energijos gamintojų suskystintų gamtinių dujų poreikį vykdant valstybės reguliuojamą veiklą, į reguliuojamų ir nereguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos gamybos kainų konkurenciją, į galimybę šilumos energijos supirkimo aukcionuose parduoti visą šilumos energiją, pagamintą naudojant iš SGD terminalo tiekiamas suskystintas gamtines dujas, į galimybę šią šilumos energiją minėtuose aukcionuose parduoti už valstybės reguliuojamą kainą;

– Konstitucijos 23, 46 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštaravo Aprašo 15 punktas tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, nebuvo nustatyta tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų atsižvelgiama į reguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų, kurie netiekia šilumos energijos tiesiogiai galutiniam vartotojui (nėra šilumos tiekėjai), galimą faktinį dujų vartojimo poreikį vykdant šilumos energijos gamybos veiklą, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos;

– Konstitucijos 23, 46 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštaravo Aprašo 16 punktas tiek, kiek pagal jį, pasak pareiškėjo, nebuvo nustatyta tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį SGD terminalo būtinojo kiekio dalį būtų galima mažinti bet kuriuo metu, atsižvelgiant į reguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų gamtinių dujų poreikį, priklausantį nuo šilumos tiekėjo aukcione parduodamo šilumos energijos kiekio.

Konstitucinis Teismas sprendime pažymėjo, kad šis VMAT prašymas Konstituciniam Teismui yra pakartotinis. Tapatų savo turiniu to paties pareiškėjo prašymą Konstitucinis Teismas 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu grąžino pareiškėjui.Nagrinėjimo prašymo kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, Konstituciniam Teismui pakartotinai teikdamas prašymą, papildomai nurodo bendro pobūdžio teiginį, kad „energijos gamintojui paskirtasis per SGD terminalą įvežtų gamtinių dujų kiekis negalėjo būti iš anksto suplanuotas taip, kad energijos gamintojas sunaudotų visą jam paskirtą minėtą gamtinių dujų kiekį“, tačiau jo nesieja su ginčijamu teisiniu reguliavimu, t. y. su SGD terminalo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punkto, Aprašo 4, 15, 16 punktų nuostatomis, ir niekaip šio teiginio neargumentuoja.Pareiškėjas prašyme taip pat papildomai nurodė, kad, jo nuomone, pagal ginčijamą teisinį reguliavimą reguliuojamam nepriklausomam šilumos gamintojui, kuris netiekia šilumos energijos tiesiogiai vartotojams, nustatant SGD terminalo būtinojo kiekio dalį ateinantiems metams, nebuvo atsižvelgiama į šilumos tiekėjo aukcionų rezultatus ir šilumos energijos pardavimo kainą, todėl toks teisinis reguliavimas ribojo šilumos gamintojo sąžiningos konkurencijos šilumos gamybos rinkoje laisvę ir pažeidė Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalį. Pasak pareiškėjo, Konstituciją atitiktų toks teisinis reguliavimas, pagal kurį energijos gamintojui, vykdančiam šilumos energijos gamybos veiklą, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, galėtų būti bet kuriuo metu mažinama SGD terminalo būtinojo kiekio dalis.Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, pateikęs papildomus argumentus, nepaaiškino, kodėl būtent jo nurodomas teisinis reguliavimas užtikrintų Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalimi garantuojamą sąžiningos konkurencijos laisvę, be kita ko, šilumos gamybos rinkoje. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių, kodėl jo ginčijamas teisinis reguliavimas turi būti vertinamas kaip neužtikrinantis Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje garantuojamos sąžiningos konkurencijos laisvės. Pareiškėjo teiginiai dėl būtinybės nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį energijos gamintojui, vykdančiam šilumos energijos gamybos veiklą, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, galėtų būti bet kuriuo metu mažinama SGD terminalo būtinojo kiekio dalis, ir nurodoma 2015 metais susiklosčiusi faktinė padėtis šilumos energijos gamybos rinkoje Kauno mieste nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais pareiškėjo abejones dėl jo ginčijamų nuostatų atitikties Konstitucijai ir įstatymams.Atsižvelgdamas į visa tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų savo abejonėms pagrįsti, todėl jo prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytų reikalavimų. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 1 punktą prašymas, neatitinkantis Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, grąžintinas pareiškėjui. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

Tuo pačiu sprendimu atsisakyta priimti nagrinėti tą pareiškėjo VMAT prašymo dalį, kurioje prašyta ištirti SGD terminalo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijos 23, 46 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, ginčydamas SGD terminalo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai, kelia galimos SGD terminalo įstatymo ir Šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. redakcija) kolizijos klausimą. Iš pareiškėjo prašymo visumos matyti, kad pareiškėjui iš esmės kilo abejonių ne dėl SGD terminalo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies atitikties Konstitucijai, o dėl šios SGD terminalo įstatymo nuostatos aiškinimo ir taikymo praktikoje sprendžiant, ar pareiškėjas, nagrinėdamas civilinę bylą, SGD terminalo įstatymo nuostatoms turi teikti pirmenybę Šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. redakcija) nuostatų atžvilgiu.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad jis nesprendžia vienodos galios teisės aktų suderinamumo, konkurencijos klausimų. Pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjo neišspręsti teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas. Taigi įstatymų leidėjo neišspręstus teisės taikymo klausimus gali spręsti teismai, nagrinėjantys ginčus dėl atitinkamų teisės aktų (jų dalių) taikymo. Prašymai išaiškinti, kaip turi būti taikomos įstatymo (ar kito teisės akto) nuostatos, yra nežinybingi Konstituciniam Teismui. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

Visą sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr.https://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2568/content.