Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienos

Konstitucinis Teismas: įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos galimybės teismui individualizuoti įstatyme nustatytą griežtą sankciją už neteisėtai sumažintas socialinio draudimo įmokas

2022-05-19

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2016 m. birželio 29 d. redakcija) (toliau – Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalies nuostata „jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda“ tiek, kiek, joje įtvirtinus teisės pažeidėjams taikytiną griežtą sankciją už neteisėtai sumažintas socialinio draudimo įmokas, teismui neleidžiama, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, jos individualizuoti, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs administracinę bylą, kurioje ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) sprendimais asmeniui skirtų baudų už neteisėtą socialinio draudimo įmokų sumažinimą proporcingumo.

Spręsdamas dėl ginčytoje Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatoje įtvirtinto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas yra neatsiejamas nuo teisingumo imperatyvo, reikalaujančio nustatomas nuobaudas diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes. Jeigu įstatyme nėra nustatyti diferencijuoti piniginių baudų dydžiai, bet yra įtvirtintos išties didelės griežtai apibrėžto dydžio piniginės baudos ir jeigu galimybė diferencijuoti teisinę atsakomybę už atitinkamą teisės pažeidimą nekyla iš atitinkamo įstatymo ir kitų įstatymų, skiriant piniginę baudą nebelieka galimybės jos dydį individualizuoti atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga), toks teisinis reguliavimas nesiderintų su Konstitucijoje įtvirtintais teisingumo ir teisinės valstybės principais.

Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 109 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatyme, kuriuo nustatoma asmenų administracinė teisinė atsakomybė, negalima įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo (nuobaudų, jų dydžių), kad teismas, atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, negalėtų individualizuoti griežtos nuobaudos, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkretų teisės pažeidimą. Pagal Konstituciją teisiniu reguliavimu turi būti sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, o įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų vykdyti teisingumą.

Priešingu atveju, jei teismui nebūtų leidžiama, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingo sprendimo ir šitaip įvykdyti teisingumo, būtų pažeisti iš Konstitucijos, be kita ko, jos 109 straipsnio, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, būtų nukrypta nuo konstitucinės teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, sampratos, taip pat nuo konstitucinio teisinės valstybės principo.

Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčytoje Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatoje įtvirtinta bauda už neteisėtą socialinio draudimo įmokų sumažinimą yra fiksuoto ( t. y. aiškiai apibrėžto) dydžio. Ji priklausomai nuo trūkstamos įmokų sumos gali būti ir gana didelė. Kartu Konstitucinis Teismas pabrėžė ir tai, kad Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatoje įtvirtinta teisės pažeidėjams taikytina sankcija – 50 procentų trūkstamos socialinio draudimo įmokų sumos – savaime negali būti aiškinama kaip neteisinga ar neadekvati šioje nuostatoje nustatytam teisės pažeidimui, t. y. neteisėtam socialinio draudimo įmokų sumažinimui.

Aiškindamas ginčytą Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatoje nustatytą teisinį reguliavimą, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, joje nustatęs fiksuoto dydžio piniginę baudą, kuri skirtina už neteisėtai sumažintas socialinio draudimo įmokas (ir kuri priklausomai nuo trūkstamos įmokų sumos gali būti ir gana didelė), nei Įstatyme, nei Mokesčių administravimo įstatyme nenumatė galimybės ją individualizuoti, t. y. paskirti mažesnę baudą nei Įstatymo numatytoji.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad nei Įstatyme, nei Mokesčių administravimo įstatyme ar kituose įstatymuose nėra nuostatų, pagal kurias teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl pagal ginčytą Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatą paskirtų baudų už neteisėtą socialinio draudimo įmokų sumažinimą, galėtų teisės pažeidėjams skirti mažesnę nei joje įtvirtinto dydžio baudą.

Vadinasi, teismas neturi galimybės asmeniui, padariusiam ginčytoje Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatoje numatytą teisės pažeidimą (neteisėtai sumažinusiam socialinio draudimo įmokas), atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, sumažinti įstatymo nustatyto (fiksuoto) baudos dydžio, t. y. neturi galimybės individualizuoti Įstatyme įtvirtintos griežtos sankcijos.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokiu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos atsirasti situacijoms, kai teismas negalės, atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teise, nenusižengdamas iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingo sprendimo byloje ir šitaip įvykdyti teisingumo. Taip pažeidžiami iš Konstitucijos, be kita ko, jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypstama nuo konstitucinės teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, sampratos, taip pat nuo konstitucinio teisinės valstybės principo.

Taigi pagal Konstituciją įstatymų leidėjas šiame ar kituose įstatymuose turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos galimybės teismui individualizuoti ginčytoje Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatoje įtvirtintą griežtą sankciją – 50 procentų trūkstamos socialinio draudimo įmokų sumos –  už neteisėtai sumažintas socialinio draudimo įmokas.

Visą nutarimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2662/content.