Naujienos

Konstitucinis Teismas grąžino pareiškėjai prašymą įvertinti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymo atitiktį Konstitucijai

2023-04-26

Konstitucinis Teismas šios dienos sprendimu grąžino pareiškėjai Seimo narių grupei prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.

Pareiškėja abejojo Įstatymo 1 straipsnio tiek, kiek juo nustatytas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinis statusas, atitiktimi Konstitucijos 5 straipsnio 1 daliai, 77 straipsnio 1 daliai, Konstitucijos viršenybės principui, konstituciniam valstybės valdžių padalijimo ir pusiausvyros principui, taip pat Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatyta, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, pagal Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą būdamas aukščiausiuoju Lietuvos Respublikos pareigūnu, turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus, ir šio straipsnio 2 dalies tiek, kiek joje nustatyta, kad Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, atitiktimi Konstitucijos 77 straipsnio 1 daliai.

Pareiškėja savo prašyme teigė, kad Įstatymu asmeniui, kuris niekada nebuvo ir nėra Respublikos Prezidentas, suteiktas valstybės vadovo statusas. Pareiškėja nurodė, kad pagal Konstituciją valstybės vadovo statusas gali būti suteikiamas tik Respublikos Prezidentui, jokiam kitam asmeniui šis konstitucinis statusas negali būti suteiktas. Pareiškėjos teigimu, Aukščiausioji Taryba, priėmusi Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą, neturėjo tikslo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininką laikyti valstybės vadovu.

Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo priimtinumo nagrinėti Konstituciniame Teisme, priminė, kad, kaip jis yra pažymėjęs 2002 m. birželio 19 d. nutarime, Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybė 1992 metų Konstitucijoje numatyta kaip laikina, ji siejama su pereinamąja teisine situacija. Pagal Konstituciją Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybė skiriasi nuo Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, instituto. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Respublikos Prezidento teisinis statusas ir būtų sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos Prezidentui – valstybės vadovui.

Konstitucinis Teismas šios dienos sprendime pažymėjo, kad pareiškėja, abejodama Įstatymo atitiktimi Konstitucijai, nepaaiškino, kodėl, Įstatymu reglamentuojant Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, kurio pareigybė buvo įtvirtinta iki Konstitucijos įsigaliojimo galiojusiame Laikinajame Pagrindiniame Įstatyme, teisinį statusą, šį valstybės pareigūną įvardijus atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovu, jo teisinis statusas laikytinas prilygintu konstituciniam Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisiniam statusui, reglamentuojamam 1992 metų Konstitucijoje. Iš pareiškėjos prašymo neaišku, kodėl pagal Įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pareigybė yra, pasak pareiškėjos, sutapatinta su Konstitucijoje, be kita ko, jos 77 straipsnyje, nurodytomis Respublikos Prezidento pareigomis, nors, kaip teigė pati pareiškėja, jų funkcijos buvo skirtingos, o jas, kaip minėta, reglamentuoja skirtingi skirtingu metu galioję aukščiausios teisinės galios teisės aktai (Laikinasis Pagrindinis Įstatymas ir Konstitucija).

Pareiškėja savo prašyme taip pat nenurodė, kaip ginčytomis Įstatymo nuostatomis galėjo būti paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Respublikos Prezidento teisinis statusas.

Taigi, kaip konstatavo Konstitucinis Teismas, pareiškėja nepateikė aiškių teisinių argumentų savo abejonėms dėl Įstatymo nuostatų tiek, kiek jos nurodyta, atitikties Konstitucijai pagrįsti. Vadinasi, jos prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto reikalavimo ir, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 1 punktą, yra grąžinamas pareiškėjui. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį, prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

Visą sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2842/content.