Konstitucijos metai 2022
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En Fr

Naujienos

Grąžinimo įstatymas, kuriame neįtvirtinta pareiga kompensuoti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skirtumą, susidariusį ne dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio mokėjimo, neprieštarauja Konstitucijai

2022-06-17

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Konstitucijai neprieštarauja Asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymas (toliau – Grąžinimo įstatymas) tiek, kiek pagal jį dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtu praradimu, kuris atitinkamai turėtų būti apskaičiuojamas ir išmokamas, nelaikomas paskirtųjų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dydžių skirtumas, kai dėl neproporcingai sumažinto pareigūnų darbo užmokesčio dalies grąžinimo ir dėl to padidėjusio darbo užmokesčio vidurkio asmuo nurodo tokį naują paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį (pagal kurio vidutinį darbo užmokestį apskaičiuojama valstybinė pensija), kurio darbo užmokesčio vidurkis padidėjo dėl neproporcingai sumažinto pareigūnų darbo užmokesčio dalies grąžinimo, ir dėl to jam perskaičiuojama pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą.

Konstitucinis Teismas šią konstitucinės justicijos bylą nagrinėjo pagal pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą. Į Konstitucinį Teismą pareiškėjas kreipėsi sustabdęs administracinę bylą, kurioje ginčas kilo, be kita ko, dėl buvusiam vidaus reikalų įstaigos pareigūnui neišmokėto pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžių skirtumo, susidariusio, kai dėl neproporcingai sumažinto pareigūnų darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo ir jo vidurkio (t. y. asmens draudžiamųjų pajamų) padidėjimo asmuo pasirinko naują palankiausių paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį, pagal kurio vidutinį darbo užmokestį apskaičiuojama valstybinė pensija, ir jam atitinkamai buvo perskaičiuota pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą.

Pareiškėjo teigimu, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjai, kurie jiems skiriamos valstybinės pensijos apskaičiavimui pasirinko paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį, nepatenkantį į laikotarpį, kai dėl ekonomikos krizės buvo sumažintas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, darbo užmokestis (atlyginimas), atsidūrė nepalankesnėje padėtyje nei tie asmenys, kurie jiems skiriamos valstybinės pensijos apskaičiavimui pasirinko atitinkamą paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų 12 mėnesių laikotarpį, patenkantį į minėtą laikotarpį, kai dėl ekonomikos krizės buvo sumažintas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, darbo užmokestis (atlyginimas). Todėl, pareiškėjo nuomone, ginčytas įstatymas tiek, kiek jis nurodė, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, jog iš ginčyto Grąžinimo įstatymo preambulės matyti, kad šis įstatymas buvo priimtas įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimus – įstatymų leidėjui įgyvendinant savo konstitucinę pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą.

Pagal ginčytą Grąžinimo įstatyme įtvirtintą dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos teisinį reguliavimą dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtu praradimu laikomas dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo susidaręs valstybinių pensijų dydžių skirtumas, kuris atitinkamai atlyginamas nustatytąja tvarka (perskaičiavus valstybinę pensiją ir išmokėjus paskirtųjų valstybinių pensijų skirtumą).

Spręsdamas dėl ginčyto Gražinimo įstatymo atitikties Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucinis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, užtikrinantį teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį.

Šios bylos kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, pagal konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, įgyvendindamas savo konstitucinę pareigą teisingai per protingą laikotarpį nustatyti dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų (sumažinus darbo užmokestį) kompensavimo mechanizmą, gali, be kita ko, nustatyti, kad pareigūnų ir karių dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtu praradimu, atsižvelgiant į Konstitucijos, be kita ko, jos 52 straipsnio, suponuojamus pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą skyrimo ypatumus, laikytinas ir nustatytąja tvarka kompensuotinas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, mokamos atsižvelgiant į pareigūnų ir karių darbo užmokestį, skirtumas, susidaręs dėl to, kad pareigūnui ar kariui valstybinė pensija už tarnybą buvo mokama atsižvelgiant į neproporcingai sumažintą darbo užmokestį.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, įgyvendindamas savo konstitucinę pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, priėmė Grąžinimo įstatymą, kuriame, be kita ko, įtvirtino teisinį reguliavimą, pagal kurį dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtu praradimu laikomas ir pareigūnų bei karių valstybinių pensijų dydžių skirtumas, susidaręs dėl neproporcingai sumažinto vidaus reikalų įstaigų pareigūnų darbo užmokesčio mokėjimo, pareigūnų ir karių valstybinę pensiją paskyrus, atsižvelgiant į pareigūno nustatytąja tvarka pasirinkto laikotarpio (paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpio), patenkančio į laikotarpį, kai buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), vidutinį darbo užmokestį; toks skirtumas atitinkamai atlyginamas nustatytąja tvarka (perskaičiavus pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir išmokėjus paskirtųjų valstybinių pensijų skirtumą).

Pažymėta ir tai, kad pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama atsižvelgiant į įstatyme nurodyta tvarka nustatyto atitinkamo pareigūno tarnybos laikotarpio – pareigūno paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių – darbo užmokesčio vidurkį. Teisė įstatymo nustatyta tvarka pasirinkti konkretų tarnybos laikotarpį yra suteikta pačiam pareigūnui.

Pagal Grąžinimo įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą dėl neproporcingai sumažinto pareigūnų darbo užmokesčio patirtu praradimu nėra laikomas skirtumas tarp perskaičiuotos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ir tos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, kuri buvo mokama pagal paties pareigūno pasirinkto atitinkamo laikotarpio, nepatenkančio į ekonomikos krizės laikotarpį, vidutinį darbo užmokestį.

Vadinasi, pagal Grąžinimo įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtu praradimu nėra laikomas ir nustatytąja tvarka kompensuojamas toks paskirtųjų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dydžių skirtumas, kuris susidarė ne dėl neproporcingai sumažinto vidaus reikalų įstaigų pareigūnų darbo užmokesčio mokėjimo, o dėl to, kaip pareigūnas pasirinko įgyvendinti savo teisę įstatymo nustatyta tvarka pasirinkti konkretų tarnybos laikotarpį, pagal kurio darbo užmokesčio vidurkį bus skiriama pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, Grąžinimo įstatyme pasirinkęs įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio pareigūnų patirtu praradimu nėra laikomas ir nustatytąja tvarka nėra kompensuojamas ne dėl neproporcingai sumažinto pareigūno darbo užmokesčio, o dėl to, kaip pats pareigūnas pasirinko įgyvendinti savo teisę (teisę įstatymo nustatyta tvarka pasirinkti konkretų tarnybos laikotarpį, pagal kurio darbo užmokesčio vidurkį bus skiriama pareigūnų ir karių valstybinė pensija), susidaręs paskirtųjų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skirtumas, atsižvelgė į Konstitucijos, be kita ko, jos 52 straipsnio, suponuojamus pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą skyrimo ypatumus.

 Vadinasi, įstatymų leidėjas tinkamai įgyvendino savo konstitucinės pareigos teisingai per protingą laikotarpį nustatyti dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties sumažinus asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės biudžeto lėšų, tarp jų – pareigūnų ir karių, atlyginimus patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą suponuojamą diskreciją, atsižvelgiant į Konstitucijos, inter alia jos 52 straipsnio, suponuojamus, be kita ko, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą skyrimo ypatumus, nustatyti, kokie pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, mokamų atsižvelgiant į pareigūnų ir karių darbo užmokestį, skirtumai laikytini nustatytąja tvarka kompensuotinais pareigūnų ir karių dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtais praradimais.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Grąžinimo įstatymas tiek, kiek nurodyta, neprieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos byloje taip pat vertino Grąžinimo įstatymo tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, įtvirtinančiai visų asmenų lygybės principą.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucijoje, be kita ko, jos 29 straipsnio 1 dalyje, įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pareigūnai, kurie pasirinko, kad valstybinė pensija jiems būtų mokama atsižvelgiant į dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintą darbo užmokestį, ir tie pareigūnai, kurie pasirinko, kad valstybinė pensija jiems būtų mokama pagal laikotarpio, nepatenkančio į ekonomikos krizės laikotarpį, vidutinį darbo užmokestį, negali būti laikomi esančiais vienodoje padėtyje. Kitaip tariant, pareigūnų, kuriems valstybinė pensija buvo mokama atsižvelgiant į dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintą darbo užmokestį, ir pareigūnų, kuriems tokia pensija buvo mokama atsižvelgiant į kito jų pačių pasirinkto laikotarpio vidutinį darbo užmokestį, teisinė padėtis yra skirtinga.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Grąžinimo įstatymas tiek, kiek pagal jį dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtu praradimu, kuris atitinkamai turėtų būti apskaičiuojamas ir išmokamas, nelaikomas paskirtųjų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dydžių skirtumas, kai dėl neproporcingai sumažinto pareigūnų darbo užmokesčio dalies grąžinimo ir dėl to padidėjusio darbo užmokesčio vidurkio asmuo nurodo tokį naują paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių laikotarpį (pagal kurio vidutinį darbo užmokestį apskaičiuojama valstybinė pensija), kurio darbo užmokesčio vidurkis padidėjo dėl neproporcingai sumažinto pareigūnų darbo užmokesčio dalies grąžinimo, ir dėl to jam perskaičiuojama pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.

Visą nutarimo tekstą  galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr.