Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punktas tiek, kiek jame nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies (2022 m. kovo 24 d. redakcija) 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre turi būti oficialiai paskelbtas 2023 m. gruodžio 31 d.

Konstitucinis Teismas šią konstitucinės justicijos bylą pradėjo pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą. Šis teismas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs administracinę bylą, kurioje ginčas kilo dėl policijos komisariato sprendimo, remiantis ginčyta nuostata, atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal ginčytą Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą asmuo, pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse (toliau – BK) numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo, negali įsigyti ir turėti Įstatyme nurodytų ginklų ir jų šaudmenų, kuriuos gali įsigyti ir turėti asmenys, atitinkantys Įstatymo nustatytas sąlygas. Toks teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis neterminuotas ribojimas taikomas neatsižvelgiant į tai, kiek laiko praėjo po nusikaltimo padarymo, taip pat į tai, ar toks asmuo, galėdamas įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, keltų pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

Spręsdamas dėl ginčyto teisinio reguliavimo atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas pareigą nustatyti leidimų įsigyti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kurias taikant teistiems už nusikalstamos veikos padarymą asmenims tam tikrą įstatymų leidėjo nustatytą laiką leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami, o išduotieji būtų panaikinami. Tačiau tokiu teisiniu reguliavimu turi būti sudaryta galimybė kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, gali būti leidžiama leidimo įsigyti ginklus ir šaudmenis neišduoti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris net ir praėjus įstatymų leidėjo nustatytam laikui ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

Konstitucinis Teismas šiame nutarime priminė, kad, kaip jis yra konstatavęs inter alia 2020 m. birželio 5 d. nutarime, Konstituciją, be kita ko, konstitucinį proporcingumo principą, atitiktų ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami.

Vertindamas, ar įstatymų leidėjas, nustatydamas ginčytame Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytus nusikaltimus padariusiems fiziniams asmenims neterminuotą draudimą įsigyti ir turėti tam tikrų ginklų, jų šaudmenų, paisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio proporcingumo principo, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad nors pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, vykdydamas pareigą nustatyti leidimų įsigyti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi plačią diskreciją, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis gali būti niekada neišduodami tik asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad ginčytas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas teisinis reguliavimas yra nustatytas įgyvendinant minėtą Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimą, kuriame, be kita ko, konstatuota, kad pagal Konstituciją, be kita ko,  konstitucinį proporcingumo principą, gali būti nustatytas ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami.

Pagal ginčytą Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą tokiais itin pavojingais nusikaltimais laikomi tyčiniai smurtiniai nusikaltimai, už kuriuos BK numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo.

Taigi Įstatymų leidėjas, ginčytame Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtindamas vieną iš sąlygų, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, ir apibrėždamas itin pavojingus nusikaltimus, kuriuos padarę asmenys visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti tam tikrų ginklų, jų šaudmenų, atsižvelgė į maksimalų už tokį nusikaltimą BK numatytą laisvės atėmimo bausmės dydį, t. y. esminiu kriterijumi, apibrėžiančiu bausmės griežtumą, pasirinko didžiausios numatytos bausmės ribą, kuri viršija 6 metus laisvės atėmimo.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad už ginčytame Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytus tyčinius smurtinius nusikaltimus BK yra numatytos įvairios bausmės. Pagal ginčytą teisinį reguliavimą prie griežčiausių bausmių priskiriamos skirtingos trukmės laisvės atėmimo bausmės, be kita ko, ir tokios, kurių minimali trukmė nėra numatyta, ir tokios, kurių net ir minimali trukmė viršija 6 metus laisvės atėmimo.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad nors įstatymų leidėjas, pagal Konstituciją turėdamas plačią diskreciją nustatyti leidimų įsigyti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, galėjo Įstatyme, be kita ko, ginčytoje nuostatoje, nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teistiems už itin pavojingų nusikalstamų veikų padarymą asmenims leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami, o išduotieji būtų panaikinami, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tokiu teisiniu reguliavimu teisė įsigyti ginklus ir šaudmenis iš esmės yra apribota neterminuotam laikui, toks apribojimas neturėtų būti taikomas asmenims, nubaustiems bausmėmis, kurios negalėtų būti vertinamos kaip pačios griežčiausios.

Taigi, įstatymų leidėjas, įgyvendinamas Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarimą, kaip esminį kriterijų pasirinko už itin pavojingus nusikaltimus nustatytą tik maksimalų BK numatytą laisvės atėmimo bausmės dydį, viršijantį 6 metus laisvės atėmimo, ir neatsižvelgė į tai, kad asmeniui už tokį nusikaltimą skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmė gali būti labai skirtinga, be kita ko, daug mažesnė už maksimalų BK numatytą laisvės atėmimo bausmės už tam tikrą nusikaltimą dydį.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal ginčytą teisinį reguliavimą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti tam tikrų ginklų, jų šaudmenų, kad ir kokiam teisėtam tikslui jie būtų skirti, ir tokie tyčinius smurtinius nusikaltimus padarę asmenys, kurie gali būti nubausti itin skirtingos trukmės laisvės atėmimo bausmėmis, be kita ko, daug mažesnėmis už maksimalų BK numatytą laisvės atėmimo bausmės už tam tikrą nusikaltimą dydį, nesudarius sąlygų konkrečiu atveju įvertinti asmens pavojingumą visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra prielaidų teigti, kad pagal ginčytą Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą teisė įsigyti ir turėti Įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, taip pat B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų visam laikui atimama tik asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės.

Taigi, kaip konstatavo Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjas ginčytu Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu nepaisė iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo nustatyti tokias leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, pagal kurias leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami tik asmenims, padariusiems tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus, už kuriuos numatytos pačios griežčiausios bausmės, taigi nepaisė ir konstitucinio teisinės valstybės principo.

Konstitucinis Teismas šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėjo, kad Konstituciją, be kita ko, konstitucinį proporcingumo principą, atitiktų ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį leidimai įsigyti tam tikrus ginklus ir šaudmenis niekada nebūtų išduodami tam tikrus itin pavojingus nusikaltimus padariusiems asmenims, atsižvelgiant į asmenims už tokius nusikaltimus realiai paskirtos bausmės dydį, kuris kartu su nusikalstamų veikų klasifikacija (be kita ko, pagal jų pavojingumą, kėsinimosi objektą) labiau parodo konkretaus asmens, siekiančio gauti leidimą įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis, pavojingumą visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, nei už tokį nusikaltimą įstatyme numatyta didžiausia laisvės atėmimo bausmė.

Dėl Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo

Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes,  gali nustatyti kitą, vėlesnę, Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo tam tikras teisės aktas (jo dalis) pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ar įstatymams, paskelbimo datą.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad jeigu nutarimas šioje byloje būtų oficialiai paskelbtas iškart po jo viešo paskelbimo, asmenims, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintiems padarius Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytus nusikaltimus, jų teistumui išnykus ar jį panaikinus (t. y. pagal šio straipsnio 2 dalies 6 punktą asmenį laikant nepriekaištingos reputacijos), galėtų būti išduodami leidimai įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, jeigu nėra kitų šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų nelaikyti asmens turinčiu nepriekaištingą reputaciją ir dėl to pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies (2022 m. kovo 24 d. redakcija) 2 punktą negalinčiu įsigyti ir turėti nurodytų ginklų, jų šaudmenų.

Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką.

Atsižvelgiant į tai, įstatymų leidėjui būtinas tam tikras laikas, kad nustatytų kitokį, Konstituciją atitinkantį, teisinį reguliavimą, įtvirtintą Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 1 punkte. Todėl šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre oficialiai skelbtinas 2023 m. gruodžio 31 d.

Konstitucinis Teismas pažymėjo ir tai, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytus nusikaltimus, policijos įstaigos, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims, turės vadovautis, be kita ko, Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies (2021 m. balandžio 29 d. redakcija) 6 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies (2022 m. kovo 24 d. redakcija) 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo) turės priimti atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.

Visą nutarimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr.https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2824/content.