Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl atsisakymo aiškinti Konstitucinio Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimą

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

DĖL ATSISAKYMO PAGAL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRO PRAŠYMĄ AIŠKINTI LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO 2016 M. GRUODŽIO 22 D. NUTARIMO NUOSTATAS

2019 m. gegužės 28 d. Nr. KT15-S9/2019
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro prašymą Nr. 1B-7/2019.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo išaiškinti, „ar Konstitucinio Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. XII-2250 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo išvados“ 1 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ motyvuojamosios dalies 32 punkto nuostata, kad „pagal Konstituciją, inter alia jos 135 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublika turėtų atsižvelgti ir į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto išvadoje suformuluotas rekomendacijas“, aiškintina kaip nustatanti, kad, vadovaujantis Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalimi ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikai kyla pareiga pašalinti Pakto 25 straipsnio b ir c punktų ir Konstitucijos nuostatų nesuderinamumą“.

2. Konstitucinis Teismas 2016 m. gruodžio 22 d. konstitucinės justicijos byloje Nr. 7/2016 priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. XII-2250 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo išvados“ 1 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (TAR, 2016-12-23, Nr. 29337; toliau – Konstitucinio Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimas), kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. XII-2250 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo išvados“ 1 straipsnis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnyje yra įtvirtinti Konstitucinio Teismo įgaliojimai oficialiai aiškinti savo nutarimus. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio (2015 m. gegužės 14 d. redakcija) 1 dalį Konstitucinio Teismo nutarimą oficialiai gali aiškinti tik pats Konstitucinis Teismas pagal inter alia šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymą.

Konstitucinio Teismo įstatymo 60 straipsnio (2015 m. gegužės 14 d. redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo nutarimas, išvada ir sprendimas ne vėliau kaip per 2 dienas nuo jų priėmimo dienos išsiunčiami inter alia Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, generaliniam prokurorui, teisingumo ministrui (3 punktas).

4. Prašymą išaiškinti Konstitucinio Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo nuostatas pateikė teisingumo ministras.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio (2015 m. gegužės 14 d. redakcija) 1 dalį, aiškinamą kartu su šio įstatymo 60 straipsnio (2015 m. gegužės 14 d. redakcija) 1 dalies 3 punktu, teisingumo ministras turi teisę prašyti oficialiai išaiškinti Konstitucinio Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo nuostatas.

5. Konstitucinio Teismo įgaliojimai aiškinti savo nutarimus, kitus baigiamuosius aktus kyla iš Konstitucijos – konstitucinio teisinio reguliavimo visumos (inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo); tokius Konstitucinio Teismo įgaliojimus suponuoja pati Konstitucinio Teismo konstitucinė paskirtis vykdyti konstitucinį teisingumą, garantuoti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą (inter alia 2006 m. kovo 14 d., 2013 m. kovo 13 d., 2017 m. spalio 20 d. sprendimai).

5.1. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucinio Teismo nutarimų, kitų baigiamųjų aktų aiškinimo instituto paskirtis – plačiau, išsamiau atskleisti atitinkamų Konstitucinio Teismo nutarimo, kito baigiamojo akto nuostatų turinį, prasmę, jeigu to reikia, kad būtų užtikrintas deramas to Konstitucinio Teismo nutarimo, kito baigiamojo akto vykdymas, kad tuo Konstitucinio Teismo nutarimu, kitu baigiamuoju aktu būtų vadovaujamasi (inter alia 2010 m. gruodžio 22 d., 2015 m. sausio 14 d., 2016 m. gegužės 16 d. sprendimai), nuodugniau paaiškinti tas Konstitucinio Teismo nutarimo, kito baigiamojo akto nuostatas, formuluotes, dėl kurių prasmės yra kilę neaiškumų, o ne tai, kaip konkrečiai jis turėtų būti įgyvendinamas, inter alia teisės taikymo srityje (inter alia 2012 m. lapkričio 29 d., 2017 m. spalio 20 d. sprendimai). Konstitucinio Teismo nutarimo, kito baigiamojo akto aiškinimas galėtų būti reikšmingas siekiant užtikrinti ne tik tai, kad būtų tinkamai įgyvendintas to akto rezoliucinėje dalyje įtvirtintas sprendimas, bet ir tai, kad teisėkūros procese būtų deramai atsižvelgiama į Konstitucinio Teismo formuojamą oficialiąją konstitucinę doktriną (2012 m. lapkričio 29 d., 2013 m. kovo 13 d. sprendimai).

5.2. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota ir tai, kad Konstitucinis Teismas negali aiškinti to, ko jis toje konstitucinės justicijos byloje, kurioje buvo priimtas prašomas išaiškinti nutarimas, netyrė; tai būtų atskiro tyrimo dalykas (inter alia 2006 m. kovo 14 d., 2014 m. sausio 16 d., 2016 m. birželio 28 d. sprendimai); prašymo išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą, kitą baigiamąjį aktą nagrinėjimas nesuponuoja naujos konstitucinės justicijos bylos (inter alia 2017 m. spalio 20 d. sprendimas). Prašymu išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą, kitą baigiamąjį aktą negali būti siekiama, kad būtų įvertinta teisinio reguliavimo atitiktis Konstitucijai; teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai įvertinimas gali būti tik naujos konstitucinės justicijos bylos tyrimo dalykas.

Iš Konstitucijos kylantys ir Konstitucinio Teismo įstatyme nustatyti Konstitucinio Teismo įgaliojimai oficialiai aiškinti savo nutarimus negali būti interpretuojami taip, esą jie apima ir Konstitucinio Teismo pareigą aiškinti savo nutarimų ar jų atskirų nuostatų įtvirtinimo ir suformulavimo argumentus arba motyvus, kurie nėra nurodyti pačiame Konstitucinio Teismo nutarime (2006 m. kovo 14 d., 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimai).

5.3. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymą Konstitucinis Teismas teisinių konsultacijų nei dalyvavusiems byloje asmenims, nei kitiems asmenims neteikia (2004 m. balandžio 6 d., 2014 m. rugpjūčio 27 d., 2016 m. sausio 13 d. sprendimai).

6. Pareiškėjas prašo išaiškinti šią Konstitucinio Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo motyvuojamosios dalies IV skyriaus „Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimas“ 32 punkto nuostatą: „Kartu pažymėtina ir tai, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 135 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublika turėtų atsižvelgti ir į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto išvadoje suformuluotas rekomendacijas.“

Konstitucinio Teismo prašoma išaiškinti, ar ši nuostata reiškia, kad, vadovaujantis Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalimi ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikai kyla pareiga pašalinti Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 25 straipsnio b ir c punktų ir Konstitucijos nuostatų nesuderinamumą.

6.1. Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jam abejonių dėl prašomos išaiškinti Konstitucinio Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo nuostatos prasmės kilo rengiantis įgyvendinti inter alia Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto 110-ojoje sesijoje priimtą 2014 m. kovo 25 d. išvadą byloje Rolandas Paksas prieš Lietuvą (pranešimo Nr. 2155/2012) (toliau – JT Žmogaus teisių komiteto 2014 m. kovo 25 d. išvada).

Pareiškėjo prašyme nurodoma, kad Seime 2018 m. birželio 21 d. užregistruotas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1812(2)(2), kuriuo siūloma įgyvendinti inter alia minėtą JT Žmogaus teisių komiteto 2014 m. kovo 25 d. išvadą ir suteikti galimybę apkaltos tvarka iš užimamų pareigų pašalintam asmeniui ateityje užimti daugiau pareigų, t. y. būti renkamam ne tik Seimo nariu, bet ir Respublikos Prezidentu, taip pat būti skiriamam ministru, Ministru Pirmininku, teisėju ar valstybės kontrolieriumi.

6.2. Taigi pareiškėjas prašyme išaiškinti Konstitucinio Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo motyvuojamosios dalies IV skyriaus 32 punkto nuostatą iš esmės kelia klausimą, kaip konkrečiai turėtų būti įgyvendinta JT Žmogaus teisių komiteto 2014 m. kovo 25 d. išvada, t. y. ar ši išvada įgyvendintina analogišku būdu kaip Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Paksas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 34932/04) (toliau – EŽTT 2011 m. sausio 6 d. sprendimas), ir ar galėtų būti priimtas toks Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektas, kaip užregistruotasis Seime.

7. Konstitucinio Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo motyvuojamosios dalies IV skyriuje, kuriame yra pareiškėjo prašoma išaiškinti nuostata, taip pat pažymėta:

– „<...> valstybės yra laisvos pasirinkti atitinkamas priemones ir būdus, kuriais užtikrins veiksmingą prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų vidaus teisėje laikymąsi, įskaitant sprendimų, priimtų bylose prieš tą valstybę, vykdymą (inter alia EŽTT Didžiosios kolegijos 2000 m. liepos 13 d. sprendimas byloje Scozzari ir Giunta prieš Italiją, peticijų Nr. 39221/98 ir 41963/98, 249 punktas). <...> pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnį valstybė privalo imtis visų reikiamų priemonių tam, kad būtų tinkamai gerbiamos ir efektyviai garantuojamos visiems jos teritorijoje (jurisdikcijoje) esantiems asmenims <...> minėtame pakte numatytos teisės ir pagrindinės laisvės“ (26 punktas);

– „<...> pagarba tarptautinei teisei, t. y. sava valia prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų laikymasis, pagarba visuotinai pripažintiems tarptautinės teisės principams (taip pat ir principui pacta sunt servanda), yra atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės teisinė tradicija ir konstitucinis principas (inter alia 2006 m. kovo 14 d., 2012 m. rugsėjo 5 d., 2014 m. sausio 24 d. nutarimai, 2016 m. gegužės 16 d. sprendimas). Pagarba tarptautinei teisei yra neatskiriama konstitucinio teisinės valstybės principo, kurio esmė – teisės viešpatavimas, dalis (2014 m. sausio 24 d., 2014 m. kovo 18 d. nutarimai). <...> vidaus teisėje įgyvendinant tarptautinius Lietuvos Respublikos įsipareigojimus būtina atsižvelgti į Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą Konstitucijos viršenybės principą (2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimas)“ (29 punktas).

Pažymėtina, kad pareiškėjo prašoma išaiškinti Konstitucinio Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo nuostata yra suformuluota šio nutarimo motyvuojamosios dalies IV skyriuje, kuriame, kaip minėta, aptartas Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimas.

Minėtame skyriuje pabrėžta, kad pagal Konstituciją Lietuvos Respublika privalo vykdyti savo prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. Tačiau Konstitucinis Teismas nei 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo motyvuojamosios dalies IV skyriuje, nei kitose šio nutarimo nuostatose nenagrinėjo JT Žmogaus teisių komiteto 2014 m. kovo 25 d. išvados turinio, inter alia nesprendė dėl Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, be kita ko, jo 25 straipsnio b ir c punktuose įtvirtintų nuostatų galimo nesuderinamumo su Konstitucija klausimo, neanalizavo ir to, kaip ši išvada galėtų būti įgyvendinama.

8. Vis dėlto šiame kontekste kartu pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2014 m. kovo 20 d. sprendime jau yra konstatavęs, jog iš Konstitucijos kylančio draudimo asmeniui, kuris šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė priesaiką ir dėl to apkaltos proceso tvarka buvo pašalintas iš Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, būti renkamam Prezidentu galėtų būti atsisakyta tik atitinkamai pakeitus Konstituciją. Tai pakartota ir Konstitucinio Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarime, kurio nuostatą prašo išaiškinti pareiškėjas.

Taigi pagal Konstituciją panaikinti draudimą būti renkamam Prezidentu asmeniui, šiurkščiai pažeidusiam Konstituciją, sulaužusiam priesaiką ir dėl to apkaltos proceso tvarka pašalintam iš užimtų pareigų, įmanoma vieninteliu būdu – atitinkamai pakeitus su tuo susijusias Konstitucijos nuostatas.

9. Kaip minėta, Konstitucinis Teismas 2016 m. gruodžio 22 d. nutarime nesprendė dėl Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto nuostatų galimo nesuderinamumo su Konstitucija klausimo, neanalizavo ir to, kaip ši išvada galėtų būti įgyvendinama. Taigi Konstitucinis Teismas šiame nutarime neaiškino, kokio konkretaus turinio Konstitucijos pataisa galėtų būti priimta, taip pat netyrė, kokiu konkrečiai mastu turėtų būti atsižvelgiama į minėtą JT Žmogaus teisių komiteto 2014 m. kovo 25 d. išvadą. Tai yra subjektų, pagal Konstituciją turinčių teisę pateikti sumanymą keisti ar papildyti Konstituciją ir galinčių priimti atitinkamas Konstitucijos pataisas, prerogatyva.

Minėta ir tai, kad Konstitucinis Teismas negali aiškinti to, ko jis toje konstitucinės justicijos byloje, kurioje buvo priimtas prašomas išaiškinti nutarimas, netyrė. Taip pat minėta, kad prašymo išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimą nagrinėjimas nesuponuoja naujos konstitucinės justicijos bylos. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymą Konstitucinis Teismas teisinių konsultacijų nei dalyvavusiems byloje asmenims, nei kitiems asmenims neteikia. Tokie pareiškėjo prašymai yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

10. Konstatuotina, kad pareiškėjo teisingumo ministro prašymas išaiškinti Konstitucinio Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo motyvuojamosios dalies IV skyriaus 32 punkto nuostatą yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

11. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, kad Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui, mutatis mutandis taikytina ir Konstitucinio Teismo 61 straipsnyje numatytiems prašymams išaiškinti Konstitucinio Teismo aktus (inter alia 2006 m. lapkričio 20 d., 2014 m. rugpjūčio 27 d., 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimai).

12. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti pagal pareiškėjo teisingumo ministro prašymą aiškinti Konstitucinio Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo nuostatas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 28, 61 straipsniais, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro prašymą
Nr. 1B-7/2019 aiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimo motyvuojamosios dalies IV skyriaus 32 punkto nuostatą.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai Elvyra Baltutytė
                                                         Gintaras Goda
                                                         Vytautas Greičius
                                                         Danutė Jočienė
                                                         Gediminas Mesonis
                                                         Vytas Milius
                                                         Daiva Petrylaitė
                                                         Janina Stripeikienė
                                                         Dainius Žalimas