Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Naujienos

Pareiškėjai grąžintas prašymas ištirti Vyriausybės nutarimo dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos patvirtinimo atitiktį Konstitucijai ir įstatymams

2019-02-01

Konstitucinis Teismas šiandien priimtu sprendimu grąžino pareiškėjai Seimo narių grupei prašymą ištirti, „ar 2018-08-08 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 778 „Dėl metinės valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normos 2019–2023 metams patvirtinimo“ atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą, Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 3 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 9 straipsnio 3 dalį, Aplinkos apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį“.

Sprendime konstatuota, kad pareiškėjos prašymą pasirašiusių 32-iejų Seimo narių parašai yra patvirtinti Seimo Pirmininko parašu, tačiau patvirtintų parašų skaičius ir parašų patvirtinimo data nenurodyti, o su prašymu pateiktas ginčijamo teisės akto nuorašas nėra patvirtintas tinkamai įgalioto asmens, todėl prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.

Be to, pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų jos abejones dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai ir įstatymams.

Pareiškėja savo prašyme teigė, kad priimtame Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarime nustatyta leidžiama iškirsti miško norma iš esmės skiriasi nuo tos, kuri buvo įtvirtinta Aplinkos ministerijos parengtame ginčijamo Vyriausybės nutarimo projekte. Pareiškėja taip pat nurodė, kad priimant ginčijamą Vyriausybės nutarimą buvo pažeista teisės akto priėmimo tvarka ir teisėkūros principai. Pasak jos, šis Vyriausybės nutarimas buvo priimtas išvengiant privalomų teisėkūros procedūrų (konsultavimosi su visuomene, numatomo teisinio reguliavimo poveikio aplinkai ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo).

Vertindamas pareiškėjos argumentus, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad iš jos prašymo turinio nėra aišku, kaip, jos vertinimu, ginčijamas Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas prieštarauja Konstitucijos 54 straipsnio 1 daliai (Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai.) – pagal normų turinį ar pagal priėmimo tvarką. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad prašyme pareiškėja cituoja minėtą Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalį, nurodo vieno Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo datą, apibendrintai teigia, kad metinės miško kirtimų normos nustatymas (jos padidinimas) gali būti reikšmingas aplinkai, tačiau nepateikia teisinių argumentų, kodėl minėtos miško kirtimų normos nustatymas pažeidžia Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalį. Pareiškėja nepagrindžia ir savo teiginio, kodėl tik tokios pačios metinės miško kirtimų normos nustatymas, kokia buvo nustatyta 2014–2018 metams, būtų suderinamas su Konstitucija. Pareiškėja taip pat cituoja atitinkamas Teisėkūros pagrindų įstatymo ir Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas, tačiau jų neanalizuoja Konstitucijos ir oficialiosios konstitucinės doktrinos pagrindu, t. y. nesusieja šių nuostatų su ginčijamo Vyriausybės nutarimo turiniu.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad prašyme pareiškėja neanalizuoja teisinio reguliavimo, kuriuo įtvirtinti konkretūs pagrindai, kuriems esant privaloma atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio, įskaitant poveikį aplinkai, vertinimą bei strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, ir nesusieja šio teisinio reguliavimo su ginčijamo Vyriausybės nutarimo priėmimo procedūra. Pareiškėja savo prašyme nenurodė ir konkrečių teisės aktų nuostatų, kuriomis įpareigojama nagrinėjamu atveju atlikti būtent šias procedūras (ar vieną iš jų). Pareiškėja taip pat neargumentavo, kodėl metinės miško kirtimų normos padidinimas 6 procentais, palyginti su ta norma, kuri buvo siūloma šio Vyriausybės nutarimo projekte, gali būti prilyginamas situacijai, kai iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, ir dėl to turėjo būti iš naujo konsultuojamasi su visuomene.

Atsižvelgęs į visa tai, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nepateikė savo abejones pagrindžiančių teisinių argumentų, todėl prašymą gražino pareiškėjai kaip neatitinkantį Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

Visą sprendimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1906/content.